Grėsminga ir ŽIV atvejų statistika: 2015 m. pabaigoje ŽIV ligotumas savivaldybėje siekė 52 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu dėl šios ligos išsitirti nemokamai Ukmergėje nėra galimybės.

Iš viso rajone šių metų pradžioje nustatyta 20 ŽIV infekcijos atvejų. 9 asmenys šia liga užsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, 6 – per heteroseksualius santykius, likusių užsikrėtimo būdas nenustatytas.

Vienas iš priklausomybės nuo opiatų gydymo būdas bei ŽIV prevencijos priemonė – metadonas. Šis gydymas nuo praėjusių metų visiškai finansuojamas ligonių kasų. Tačiau Ukmergėje jis nėra teikiamas, nors savivaldybės gydymo įstaigos, kuriose dirba psichiatrai, privalo jas teikti.

Neteikiamos pas mus ir vadinamosios „žemo slenksčio“ – anoniminės švirkštų ir adatų dalijimo ir surinkimo paslaugos. Jas dažniausiai teikia socialinės įstaigos, nevyriausybinės organizacijos. Tiesa, mažesnėse savivaldybėse šios paslaugos dar mažai kur teikiamos.  Iš viso šalyje yra 12 tokių kabinetų. Daugiausia – didmiesčiuose.

Apie galimybę ir Ukmergėje teikti „žemo slenksčio“ paslaugas kalbėta trečiadienį savivaldybėje vykusioje diskusijoje, kurią surengė organizacija „Galiu gyventi“.

Diskusijoje dalyvavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vyriausiasis specialistas Rimantas Šagždavičius, Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė, Sveikatos apsaugos ministerijos ES paramos skyriaus vyr. specialistė Joana Kulingauskaitė.

Išsakytas poreikis ir Ukmergėje vykdyti gydymo metadonu programą. Tarptautinių organizacijų duomenimis, ŽIV prevencija yra veiksminga, kai gydymo metadonu aprėptis yra per 40 proc., o „žemo slenksčio“ paslaugų – ne mažiau, kaip 60 proc. Šie rodikliai visoje Lietuvoje yra gerokai mažesni.

Pradėjus įgyvendinti žalos mažinimo programas Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje naujų ŽIV atvejų skaičių tarp asmenų, kurie vartoja narkotikus švirkščiamuoju būdu, pavyko sumažinti beveik iki nulio.

Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“ šiais ir praėjusiais metais surengė 9 susitikimus su Jonavos, Švenčionių, Jurbarko, Alytaus, Marijampolės, Varėnos, Visagino,  Mažeikių ir Tauragės savivaldybių politikais bei specialistais aptarti žalos mažinimo programų plėtros savivaldybėse galimybes.

Šiuo metu planuojamos priemonės šias paslaugas iš dalies finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų per Sveikatos netolygumų mažinimo planą, todėl aptariama, kaip savivaldybės galėtų šiomis galimybėmis pasinaudoti ir tuo būdu gerinti pagalbos prieinamumą.

UŽ inf.