Tokią situaciją, pasak VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio vadovo Virginijaus Šalčiūno, lemia neįprasti šiuo metu orai. „Pavasaris neeilinis šiais metais: iš pradžių vėlavo, o paskui jo jau kaip ir nebuvo, – pastebi jis. – Kaip aš sakau – pernai pavasaris tęsėsi 4 mėnesius, o šiemet – 2 savaites.“
Anot vadovo, Rytų Lietuvoje vyrauja pati didžiausia – penkta – gaisringumo klasė: „Miškuose dabar labai sausa, o netinkamas žmogaus elgesys gali tapti didelės nelaimės, darančios daug žalos, priežastimi.“
Gyventojams primenama: privalu laikytis lankymosi miške taisyklių ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes daugiau kaip 90 proc. miškų gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio. Deja, pasitaiko ir tyčinių miškų padegimo atvejų.
Vienas didžiausių
Gegužę gaisro būta privačiame miške Šešuolėlių girininkijoje. Priežastis, manoma, – žemės ūkio veikla. „Liepsnojo nemažas plotas. Ten buvo kirsta, liko šakų – jos ir užsidegė“, – pasakojo V. Šalčiūnas.
Ukmergės rajone, Šešuolėlių girininkijoje, gegužės 10 dieną kilęs gaisras Valstybinių miškų urėdijos suvestinėje įrašytas kaip vienas didžiausių šių metų gaisrų Lietuvoje. Gaisravietės plotas – 1,41 ha.
Šio sąrašo pirmoje vietoje – gaisras Nemenčinės regioniniam padaliniui priklausančioje Žeimenos girininkijoje, kilęs gegužės 21 d. 31,77 ha plote. Tai – valstybinės reikšmės miškas, iš jo 18,41 ha – karinio poligono neapaugusi medžiais miško žemė.
Paminėtas ir Tauragės rajone, Šilinės girininkijoje, gegužės 13 d. 4,50 ha valstybinio miško teritorijoje kilęs gaisras.
Tyčia
Ukmergėje neseniai būta dar vieno gaisro miške, tačiau jis, kaip įtariama, nekilo savaime. Liepsnojo nedidelis plotas Pašilės girininkijoje, pašnekovo teigimu – visai šalia Pašilės gyvenvietės. Paaiškėjo, kad čia buvo sudeginta pavėsinė.
„Nežinau, ar galima šį gaisrą vadinti neatsargiu... Greičiausiai padegta tyčia. Šį įvykį aiškinasi policija“, – sakė jis. Neatmetama, kad „pasidarbuoti“ čia galėjo jauni chuliganai.
Kreiptųsi į savivaldybę
Penktadienį kalbintas mūsų regioninio padalinio miško apsaugos inžinierius Evaldas Aštrauskas sakė, kad rajono miškuose vyrauja trečios klasės gaisringumas. „Tačiau jis kiekvieną dieną kyla, nes nėra lietaus. Rytoj jau gali būti ketvirtos klasės“, – aiškino jis.
E. Aštrausko teigimu, dėl iškilusio gaisrų pavojaus gali tekti riboti žmonių lankymąsi miškuose: „Kol kas dėl to į savivaldybę nesikreipėm. Jei dar kelias dienas nelis, greičiausiai bus pasiekta ketvirta gaisringumo klasė, tada kreipsimės, kad savivaldybė išplatintų informaciją apie apribojimus.“
Kaip tokiu atveju sukontroliuoti, ar gyventojai jų paiso? „Rengsim prevencinius reidus kartu su aplinkosaugininkais, ugniagesiais. Važiuojama žiūrėti į pavojingiausius sausesnių pušynų „taškus“, kur gali būti daugiausia lankytojų“, – pasakojo pašnekovas.
Jo teigimu, miško gaisringumo klasė yra įspėjimas apie žmogaus elgesio pavojų – pačiam miškui vyraujantys karščiai žalos nedaro. „Žinoma, uogienojams – mėlynėms, bruknėms – nėra gerai“, – sako jis.
Prašoma saugoti
Mėgstančiųjų lankytis gamtoje prašoma saugoti mišką. Raginama važinėti tvarkingomis transporto priemonėmis, atsakingai atlikti miško ruošos darbus. Nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų, nepalikti stiklo šukių ir kitų šiukšlių.
Laužus kūrenti tik tam skirtose vietose, užkurtą laužą nuolatos prižiūrėti, išvykstant iš miško užgesinti užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.
Kaip elgtis, pamačius gaisrą? Užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Pavojaus atveju skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasišalinti ta kryptimi, iš kur pučia vėjas.
Dvigubai daugiau
Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiemet iki gegužės 31 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 104 miško gaisrai 64,44 ha plote. Iš jų – 36 gaisrai privačiuose miškuose 15,94 ha plote (2017 m. tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 50 miško gaisrų 47,21 ha plote).
Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus apie nelaimes buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 328 kartus.
