Miesto seniūnijos kapinių prižiūrėtojas Jonas Motiejūnas pasakojo, kad šiuo metu darbuojamasi seniūnijai priklausančių kapinių teritorijose. Jos tvarkomos – šienaujama, ravima, laistomos gėlės.
„Dukstynos kapinėse pagrindinius takus šluojam – čia daug kankorėžių, spyglių. Vaižganto kapinėse, nors takai ir žvyruoti, irgi reikia aptvarkyti“, – sakė jis.
„Ant savanorių kapų Dukstynos kapinėse pasodinom gėlių – seniūnė parūpino gvazdikėlių, – pasakojo pašnekovas. – Prie čia esančio kolumbariumo pasodintus gėlynus reikia prižiūrėti, našlaites laistyti. Žydų genocido vietoje Pivonijos šile sutvarkėm paminklą.“
Anot J. Motiejūno, nepraeinama ir pro apleistus kapelius – nuravima žolė. Taip pat – pro „vienišių“ – taip vadinami už savivaldybės lėšas palaidotieji – kapus: „Ant jų uždedam antkapius, apravim.“
Šiukšles – per tvorą
Net ir kapinėse stovintys atliekų konteineriai – ne pati maloniausia tema. Akis bado tai, jog prišiukšlinta ir šalia jų, ant žemės.
„Aplinkui visur pridrabstyta... Anksčiau dar būdavo prašoma, kad žmonės rūšiuotų, į atskirus konteinerius mestų žaliąsias atliekas, žvakes. Tačiau niekas šito nepaiso. Dabar jau ir nesistengiama raginti. Vis tiek net neskaito, kas parašyta ant konteinerio, – ateina ir meta. Nepriversi žmonių rūšiuoti“, – apgailestauja prižiūrėtojas.
Pasakoja ir apie dar kitokius šiukšlintojus: „Vaižganto kapinėse – irgi problema: tingi nueiti iki konteinerio, tai palieka maišus su šiukšlėm prie tvoros. Kiti išvis tiesiog permeta per tvorą ir nueina, svarbu – nuo savęs...“
Tiesa, neslepia, kad ne itin džiugina ir naujojo buitinių atliekų operatoriaus operatyvumas. „Galėtų ir dažniau pro kapines pravažiuoti. Skambinau, prašiau – bent prieš Tėvo dieną išvežkit. Kai perpildyta – kur dėsis. Tenka ir du, ir tris kartus per dieną skambinti – šiaip ne taip prisiprašom“, – sakė pašnekovas.
Masiškai laisto
Tvarkant kapines dirba dvi seniūnijos pasamdytos moterys. „Tiek pagalbininkių man užtenka. Sukamės kiekvieną dieną ir susitvarkom“, – šypsosi jis.
Anot J. Motiejūno, svarbiausia šiuo metu – užtikrinti, kad kapinėse būtų pakankamai vandens. „Tokia kaitra, o žmonės gėlių prisodinę, todėl dabar visur masiškai laistoma. Vanduo iš talpų labai greitai išsenka, tačiau jeigu tik kurioj cisternoj pritrūksta, iškart užvežama“, – teigia vyras.
Tokį trūkumą lankytojai pasakojo prieš keletą dienų pastebėję Dukstynos kapinėse. Viena iš cisternų, anot jų, dar dieną buvo tuščia.
Tačiau kapinių prižiūrėtojas nuramino, kad taip buvo labai trumpai. „Kadangi sugedo kranas, jį reikėjo pakeisti, dėl to cisterna turėjo būti visiškai ištuštinta, – sakė jis. – Greitai buvo sutvarkyta. Šiaip vandens tikrai netrūksta. Jeigu vienoj cisternoj baigiasi, yra kitoj, tik žmonės gal tingi toliau paeiti. Vandenį veža „Ukmergės versmė“, su kuria turim sutartį. Į Dukstynos kapines atveža įvairiai – tai penktadienį, tai pirmadienį.“
Pasak jo, Dukstynos kapinėse vandens prisipilti galima trijose vietose: vienoje yra trys cisternos, kitur – po dvi. Didžiausioje, teigia, telpa 10 kubinių metrų vandens – 10 tūkst. litrų.
„Vaižganto kapinėse yra vandentiekis ir du kranai. Pašilės – du šuliniai: senose kapinėse ir kur naujai laidojama. Čia vandens visada užtenka“, – pasakojo jis.
Vagia nuo kapų
Aptemdo nuotaiką ir nemalonūs dalykai. Neseniai viena moteris pranešė apie išrautus gvazdikėlius, kuriuos buvo pasodinusi ant prižiūrimo kapelio. Dukstynos kapinių lankytoja paskambino dėl nuo kapo pavogtos akmeninės vazos.
„Pasitaiko vagysčių – čia jau neprisaugosi. Jeigu jau paminklus pavagia... Būta prieš keletą metų tokio atvejo Dukstynos kapinėse. Tada ir policija ieškojo, o kur surasi? Nušlifuoja, ir viskas. Masiškai vogdavo anksčiau, kai ant paminklų būdavo varinės raidės. Dabar daugiausia deda plastikines – tokių vagišiams nereikia“, – pastebi jis.
