Moteris pasakojo policijai pranešusi apie girtą vairuotoją. Vėliau buvo pakviesta apsilankyti rajono policijos komisariate dėl pradėto tyrimo. Tai sužinojusi labai baiminosi ir nerimavo.

„Pirmą sykį gyvenime man teko apsilankyti tokioje įstaigoje ir reikėjo liudyti, viską papasakoti tyrėjai. Anksčiau niekada neteko atsidurti panašioje situacijoje, net neįsivaizdavau, kaip atrodo liudininkų apklausos. Ėjau su didele baime. Jaudulys buvo toks didžiulis, kad nerimavau, ar sugebėsiu tinkamai viską atlikti, ar policijai nereiks dar kartą manęs apklausti, jei ko nesuprasčiau. Tikrai drebėjo ir širdis, ir rankos“, – atviravo ponia Vida.

Neslėpė, kad ir iš aplinkinių prisiklausiusi visokių kalbų: „Buvo sakančiųjų – ruoškis – ten tave tardys, rėks kaip anais laikais pas milicininkus.“

Policijos komisariate vepriškė lankėsi pas tyrėją Dalią Našlėnaitę, taip pat turėjo apie įvykį papasakoti prokurorei Jolitai Umbrasienei. Sako ir pati nelabai tikėjusi, kad po šio vizito apie jį galės pasakyti vien gera.

„Jos su manimi labai maloniai ir žmogiškai bendravo, nebuvo jokių nesusipratimų, nesklandumų. Taip gražiai elgėsi, kad jau paskui nejauku man pasidarė dėl mano pačios išankstinių nuostatų, – ir graudinosi, ir šypsojosi ponia Vida. – Po visko rankos dar drebėjo, bet išėjau pakilios nuotaikos ir pakelta galva. Tikrai nebesijaudinčiau eidama į tokią įstaigą. Šiais laikais tikrai nereikia bijoti policijos, nebent, žinoma, esi pažeidėjas – tokiu atveju turi atsakyti už savo veiksmus.“

Moteris taip pat pasakojo, kad su policija jai yra tekę bendrauti kiek kitokiose situacijose: „Būna – sustabdo Vepriuose važiuojančią automobiliu, paprašo parodyti dokumentus. Kiek susidūriau, būna jauni, bet labai mandagūs, malonūs policininkai, pagarbiai elgiasi. Smagu, kad mūsų rajono policijos komisariate dirba nuostabūs pareigūnai.“