Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas šalyje iki metų pabaigos organizuoja prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai“. Jos metu valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriai ir ugniagesiai gelbėtojai vyksta į gyventojų būstus.
Pasak Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus Mindaugo Lunio, akcija vykdoma ir visame mūsų rajone.
„Ji vyksta ne pirmi metai, tačiau tik kelerius pastaruosius akcijos esmė – lankyti ne tik socialinės rizikos šeimas. Apsilankom, jei žmonės pageidauja, arba į jų namus užsukam atsitiktinai. Kiekvienai ugniagesių pamainai yra suskirstyta kokia nors rajono teritorija, ir pas gyventojus pasirinktinai užvažiuojam. Mūsų departamentas pasižadėjo valstybės atkūrimo šimtmečio proga aplankyti 100 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje“, – pasakojo jis.
Atvykę pareigūnai pataria, kaip pasirūpinti saugumu, atkreipia dėmesį į tinkamą elektros instaliacijos ir prietaisų, įrenginių naudojimą, konsultuoja saugios aplinkos ir saugaus būsto klausimais. Siekiama ugdyti saugios gyvensenos įpročius, gerinti gyvenamųjų būstų gaisrinę saugą, skatinti namuose įsirengti autonominius dūmų detektorius. Taip pat domimasi, ar tvarkingos krosnys, valomi dūmtraukiai.
Randa pažeidimų
Anot M. Lunio, bendrauti su ugniagesiais sutinka ne visi aplankytieji. „Tačiau nebebijo įsileisti sužinoję, kad netaikom jokių baudų – tik geranoriški patarimai, – teigia jis. – Juk mūsų visų – ne tik ugniagesių – reikalas, kad gyventume saugiai ir nebūtų nelaimių.“
Būstuose aptinkama įvairių pažeidimų, susijusių su elektros instaliacija, krosnimis, galimybėmis gelbėtis pavojaus atveju. „Visur randam, ką patarti. Žmonės pamiršta apie saugų dujinės viryklės naudojimą, užuolaidos būna per arti jos. Arba prikabinėta įvairių spintelių per arti viena kitos – taip negali būti. Ne visi žino, kaip turi tvarkingai stovėti dujų balionas“, – vardijo pašnekovas.
„Prie krosnių džiūsta drabužiai arba malkas džiovina. Krosnys, dūmtraukiai sutrūkę, neišlaikyti tinkami atstumai nuo krosnies iki gegnių, grebėstų. Pajuodę kokliai ties ištrupėjusiomis vietomis – aiškus ženklas, kad reikia kuo skubiau tvarkyti tas siūles“, – perspėja jis.
Pamiršta laiptines
Butuose, sako, nemažai ir kitokių pažeidimų: „Gelbėjantis per gaisrą evakuacijos kelias yra koridorius ir kelias į laiptinę, o iš jos – į lauką. O koridoriuose randam baldų – spintų, lovų, fotelių, kėdžių, skalbimo mašinų, įvairių daiktų. Aplinka negali būti užgriozdinta, kad nelaimės atveju žmogus galėtų išsigelbėti.“
Pamirštama apie laiptines, apie kurias irgi kalbama gaisrinės saugos taisyklėse: „Jose būna pritiesta kilimų, o turi būti nedegi danga. Laiptinių aikštelėse pridėta kėdžių, fotelių, vazonų su gėlėm. Laiptinė nėra skirta jokiems papildomiems daiktams, trukdantiems saugiai išeiti iš pastato. Ir langai turi atsidaryti, o kai kur dar yra seni mediniai, kurie užkalti.“
„Žaidžia“ su elektra
Akcija atskleidė, kad dažniausiai gyventojai aplaidžiai žiūri į elektros instaliaciją. „Rozetės kliba, šviestuvų jungikliai kliba, įrengti savadarbiai saugikliai, – pasakojo M. Lunys. – Daug kur laidai sutrūkinėję, nepritvirtinti, su storu izoliacinės juostos sluoksniu. Arba nutiesti pro duris – jas darinėjant laidus lengva pažeisti ir tada – trumpasis jungimas. Randam ir netvarkingų paskirstymo dėžučių, paprastos lemputės be gaubtų kabo ant nepritvirtintų laidų.“
Didele dažno daroma klaida vadina vieno ilgintuvo naudojimą: „Sujungia daug galingų elektros įrenginių – skalbimo mašiną, šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, elektrinį virdulį. Visi kaitinimo elementą turintys įrenginiai naudoja daug elektros, apkrauna tinklą. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kiek ilgintuvas naudoja elektros energijos.“
Montuoja detektorius
Pasak pareigūno, viena šios akcijos krypčių – jos metu gyventojams įrengti autonominius dūmų detektorius, kurie nuo gegužės yra privalomi. Rajono savivaldybei nupirkus detektorių, juos ugniagesiai nemokamai įrengia sunkiau pragyvenančiųjų namuose. Lankosi pas neįgaliuosius, vyresnio amžiaus ar vienišus asmenis, kitus socialiai pažeidžiamus žmones.
Norėdami pasinaudoti šia galimybe, jie turėtų užsiregistruoti Ukmergės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.
Ugniagesių teigimu, dažniausiai gaisrų gyvenamuosiuose būstuose kyla dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų. Tarp gaisrų pagrindinių priežasčių – ir krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo pažeidimai, nesaugus jų eksploatavimas. Skelbiama, jog vien dėl to kasmet šalyje kyla apie 1 000 gaisrų.
Nuotr. Nelaimės priežastimi gali tapti ir netvarkingi laidai.
Gedimino Nemunaičio nuotr.
