Spausdinti šį puslapį

Bendrijų sprendimai verčia bartis gyventojus

Daugiabučių namų, kuriuose įsteigtos bendrijos, gyventojų skundai neretai pasiekia teisininkus. Konfliktai dažniausiai susiję su finansiniais dalykais. Kartais paaiškėja, kad dėl jų kalta pati netinkamą sprendimą priėmusi bendrija.

Skaitytojų atsiliepimų redakcijoje sulaukėme „Ukmergės žiniose“ neseniai išspausdinus straipsnį „Daugumos priimtas sprendimas galioja visiems“. Jame rašoma apie ketinamą tvarkyti vieno daugiabučio A. Smetonos gatvėje automobilių stovėjimo aikštelę.

Už tai iš bendrijos narių renkamas mokestis. Tuo piktinasi automobilio neturintys gyventojai, kuriems aikštelė nereikalinga.

Maža to, viena moteris pasakojo sužinojusi, kad yra skolinga už komunalines paslaugas. Skola esą susidarė, nes dalis jos mokamų komunalinių mokesčių ir buvo panaudoti rinkliavai už minėtą aikštelę.

Gyventoja įsitikinusi, kad tai buvo padaryta neteisėtai. „Kodėl svetimais pinigais disponuojama kaip norima? Juk aš skyriau kitoms reikmėms – komunaliniams mokesčiams, o jie bus panaudoti aikštelei“, – kalbėjo skaitytoja.

Tokį jų namo bendrijos finansinius reikalus tvarkančio atsakingo asmens elgesį ji vadina savivale. Įžvelgia ir daugiau neteisybės: „Jei šeima turi kelis automobilius ir juos stato aikštelėje, vis tiek moka tik kaip už vieną. O jeigu aš visai neturiu – irgi privalau mokėti...“ Mano, kad čia prasilenkiama su įstatymais.

Savo nuomonę išsakė ir kita to paties namo gyventoja. „Noriu pabrėžti, kad nebuvo jokio daugumos sprendimo, nes nebuvo jokio susirinkimo ir nėra jokio protokolo, kad mes, gyventojai, būtume šitaip nutarę dėl aikštelės. Su gyventojais buvo kalbėta tik kitu klausimu: pasiūlyta, kad toje aikštelėje vietos būtų rezervuotos. Nes vieni visai neturi automobilio, kiti, pavyzdžiui, šeima, turi po 2–3, ir kad pastarieji neužstatytų, nes jie dvigubai ar trigubai nemoka“, – sakė ji.

Dar viena skambinusi gyventoja sakė esanti namo Dariaus ir Girėno gatvėje bendrijos narė. Kalbėjo apie panašias savo ir kaimynų bėdas: „Ir pas mus darė aikštelę, iš mūsų surinko pinigus. Tiems, kurie neturi automobilių, irgi liepė duoti. O kodėl neatsižvelgta į butų kvadratūrą? Kaip galima nesivadovauti Civiliniu kodeksu?“

Ukmergiškė tikino išsistudijavusi įstatymus. Šio kodekso 4.82 straipsnyje sakoma: „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti“.

Moteris piktinosi, kodėl, anot jos, daugiabučių namų bendrijose „įvedinėjami savi įstatymai“.

Gyventojai įsitikinę, kad pažeidžiamas ne tik Civilinis kodeksas. Mano, kad „nesiskaitoma“ ir su LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu.

Svarbiausia – statusas

Pasak savivaldybės Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Justinos Markevičiūtės, daug kas priklauso nuo to, koks yra teisinis automobiliams skirtos aikštelės statusas.

„Ko gero, svarbiausia šiuo atveju tai, ar ji – daugiabučio namo nuosavybė, ar čia viskas susiję tik su namo teritorijos sutvarkymu. Tuomet ir nebelieka klausimų dėl gyventojų prisidėjimo bei abejonių, ar kas nors kertasi su minėtais įstatymais. Jei aikštelė yra įteisinta kaip nuosavybė, visi gyventojai privalo prisidėti prie jos išlaikymo, nes tokia savininkų pareiga. Juk, pavyzdžiui, renovuojant namą visiems aišku, kad kiekvienas turi prisidėti“, – aiškino ji.

Jeigu daug neaiškumų, siūlo pasinaudoti galimybe nemokamai gauti pirminę teisinę pagalbą. Kreiptis dėl teisinės konsultacijos galima į savivaldybės Teisės skyrių.

Specialistės teigimu, skaitytojų papasakotose istorijose reikia daug ką išsiaiškinti: ar daugiabučio namo bendrija tinkamai organizavo patalpų savininkų susirinkimą, ar gyventojai buvo išsamiai informuoti dėl planuojamų atlikti darbų, būsimos aikštelės naudojimo tvarkos, papildomų rinkliavų. Taip pat – ar buvo priimtas teisės aktų numatytas daugumos sprendimas, ar aikštelė įrengta laikantis teisės aktų reikalavimų.

„Tokiais atvejais svarbu ir tai, ar tie gyventojai visi yra daugiabučio namo bendrijos nariai, ar dalyvavo susirinkime. Jei ne – ar kitaip davė sutikimą“, – sako ji.

Traktuoja skirtingai

Kaip naudojami iš žmonių renkami pinigai, anot jos, taip pat priklauso nuo susirinkimų: „Reiktų sužinoti, kaip buvo balsuojama dėl lėšų, kurių prašoma aikštelei: ar jos renkamos iš gyventojų atskirai, ar – iš kaupiamųjų lėšų. Konsultacijos metu užvestume ant kelio, nuo ko pradėti, tačiau gyventojams reikia atsinešti visus turimus susijusius dokumentus. Prieš tai turėtų raštu kreiptis į savo bendrijos pirmininką – privaloma pateikti gyventojams visus atsakymus į jiems neaiškius klausimus. Tada galim pakomentuoti, ar bendrija teisi.“

Bendrijų nariams, nesutariantiems dėl panašių dalykų, siūlo pirmiausia išsiaiškinti, kaip aikštelės ar kiti tvarkomi objektai yra teisiškai apibrėžti, kokiomis teisėmis buvo ar bus įregistruoti ir ar išvis bus.

„Tenka nagrinėti įvairias situacijas, tačiau panašios – dėl aikštelių automobiliams – nebuvo. Dėl kitų darbų dažniausiai bendrijose susitariama gražiuoju. Juk visi supranta, kad reikia tvarkytis, vienokia ar kitokia forma prisidėti. Aišku, atsiranda ir nenorinčiųjų – tada konfliktuojama“, – pasakojo J. Markevičiūtė.

Pastebi, kad besirutuliojančias problemas lemia ir po susirinkimų kilę nesusipratimai: „Esu net mačiusi situacijų, kai iš vieno susirinkimo išėję trys žmonės kiekvienas skirtingai įvardijo pasekmes. Būna ir taip, kad bendrijos pirmininkas gali vienaip įsivaizduoti, žmonės – kitaip.“

Priklauso nuo aplinkybių

Daugiabučių namų bendrijų narių skundai pasiekia ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą Vilniuje. Pasak jos direktorės Anželikos Banevičienės, vienodos tvarkos, kaip vienu ar kitu atveju privalo elgtis gyventojai, nėra. Viskas priklauso nuo aplinkybių, kurios bendrijose skiriasi.

„Kalbant apie automobilių aikšteles – kai kurios bendrijos jas įsiteisina kaip sau priskirtą nuosavybę. Galima naudotis panaudos pagrindais arba būna įforminama kitaip. Kai tampa aikštelės naudotojais, šis objektas – kaip ir pastatas: prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti turi visi, nes tada ne nuo mašinų skaičiaus tai priklauso“, – sakė ji.

„Dar būna nustatyta, kad prie tam tikro daugiabučio namo pastato yra ribos, kiek reikia tvarkyti, ką gyventojai turi daryti. Tada lėšos iš bendrijos narių renkamos atitinkamai pagal buto plotą. Tokia yra bendra taisyklė. Mašinų skaičius būtų išimtis iš taisyklės, nebent gyventojų susirinkime buvo nuspręsta kitaip. O jeigu aikštelė yra savivaldybės teritorija, bendrija negali versti žmonių mokėti“, – aiškino pašnekovė.

Anot jos, konkrečios situacijos aiškinimas būtent ir priklauso nuo to, ar automobilių stovėjimo aikštelė teisiškai yra priskirta prie namo bendro naudojimo objektų, ar ja tik naudojamasi. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kokie remonto darbai jau buvo atlikti, ar jie būtini palaikyti saugią ir tinkamą aikštelės būklę.

Padėtų advokatai

A. Banevičienės teigimu, pareiga tvarkyti aikštelę tuo atveju, jeigu ji teisiškai priskirta prie namo bendro naudojimo objektų, priklauso ne tik nuo turimų automobilių skaičiaus, bet ir nuo gyvenamojo ploto bei atliekamų darbų būtinumo.

„Jei gyventojai mano, kad savivaliaujama, ir nori ginti savo teises teisme, gali kreiptis ir į mūsų tarnybą. Mūsų advokatai surašo dokumentus. Iš dalies nemokama teisinė pagalba suteikiama kai kuriems pensinio amžiaus gyventojams ir ne tik – tai priklauso nuo asmens gaunamų pajamų. Kai kurie ją gali gauti ir visiškai nemokamai“, – pasakojo ji.

„Turim tokių atvejų, kai bendrijų, kurios būna neteisios, sprendimai panaikinami, – teigia pašnekovė. – Be to, ar name visi gyventojai priklauso bendrijai? Nes, būna, ima pinigus ir iš tų, kurie nėra nariai. Pastarieji privalo finansiškai prisidėti tik atliekant būtinuosius darbus – stogo remonto, namo apšiltinimo ir pan.“

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Susiję įrašai (pagal žymę)