Beglobės katės pagal šią programą šeriamos tam tikroje vietoje – šalia joms pastatytų namelių. Kai pripranta nuolat lankytis, jos pagaunamos gaudyklėmis, vėliau sterilizuojamos ir paleidžiamos į jų įprastą gyvenamąja vietą. Ten toliau gyvena, bet nebesidaugina.

Moteris sako, kad prie jų namų kačių namelis stovi, bet kačių niekas nei gaudė, nei sterilizavo – kelios greitai vėl atves vadų.

Gyvūnų globos namų „Klajūnas“ vadovė Ilma Germanienė pasakojo, kad beglobės katės yra sterilizuojamos, tačiau jų tokia daugybė, kad visų sugauti ir iškastruoti tikrai niekaip neįmanoma.

Sako, kad darbų padaryta išties daug. Pernai sterilizuotos 68 katytės, o šiemet per keturis mėnesius – 48. 

Šiemet dalis katyčių pagauta Dukstynos mikrorajone, „Vienybės“, „Dukstynos“ sodų bendrijose. Didelė dalis – viename kaime, kur kitų išmestas kates priglaudžia viena geraširdė pensininkė. „Jai  būtinai reikėjo padėti – močiutė maitino daugiau kaip 20 kitų išmestų gyvūnų“, – pasakojo „Klajūno“ vadovė. 

Pasak jos, šiuo metu gaudyklės statomos Dukstynos mikrorajone. Netrukus planuojama persikelti į Pivonijos mikrorajoną.

Vadovė pasakojo, kad procedūra nuo beglobio gyvūno pagavimo iki sterilizacijos – ilgas ir daug kantrybės bei laiko reikalaujantis kelias. Pirmiausia reikalinga savanorių pagalba, nes gaudyklės be priežiūros palikti negalima. Tai nepigus įrenginys, o be to, jei į ją patektų gyvūnėlis, jį reiktų tuojau išvežti, antraip blaškytųsi, stresuotų.

Laukti, kol prie kačių namelio maitintis ateis katytė, kartais reikia ir ne vieną valandą. Pati sterilizacija kainuoja nuo 25 iki 50 eurų. Kartais ir dar daugiau. Vidutiniškai – 35 eurus. „Buvo, kad per savaitę sterilizavom 35 kates – tai 350 eurų. Mums tai – labai dideli pinigai“, – sako I. Germanienė.

Jų organizacija, pasak vadovės, išgyvena iš žmonių suaukotų lėšų, pervestų 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio. Prie įstaigos veiklos iš dalies prisideda rajono savivaldybė. Tačiau, pašnekovės teigimu, šiemet iki balandžio vidurio lėšų dar nebuvo gauta.

„Klajūnas“ nuolat išgyvena finansinius sunkumus – jo vadovė atsimena gal tik vieną dieną, kai neturėjo skolų. Mano, kad didžiuosiuose miestuose gyvūnų globėjams lengviau išsiversti, ten žmonės labiau pasiturintys – didesnę paramą ir beglobiams skiria.

Taip pat „Klajūno“ vadovė prašo ir gyventojų pagalbos – ten, kur pastatyti kačių nameliai, prašo gyvūnus šerti tik šalia jų. Deja, pastebi, kad į šį prašymą ne visada atsiliepiama – gyvūnėliai šeriami kur papuola, o pagauti katę tuomet labai sudėtinga.