Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša sako, kad situacija dėl gamtos jau trečius metus itin nepalanki ir skausminga.

Niekas dar nepamiršo pernykštės sausros skaudžių padarinių, o jau reikia žiūrėti į vėl nykstančius pasėlius.

„Baisus dalykas, gelsta pasėliai, augalai negali išgyventi“, – mintimis dalijosi A. Valaiša. Pasak jo, ūkininkai, kurie truputį uždelsė ir šiemet kiek atidėjo sėją, dabar jau laukuose dirbti tiesiog nebegali – žemė tokia sausa, kad nelenda plūgai, o kur lengva – kyla debesys dulkių.

Vėliau pasėti javai tiesiog nebedygsta, o gerokai anksčiau pasėti sudygę skursta ir nyksta. Panaudoti chemikalai dėl sausros augalams tampa sunkiai įsisavinamais.

Kenčia jau trečius metus

Važiuojant po apylinkes ūkininkas stebi liūdnus reiškinius – nors dar tik gegužės pradžia, kai kurie upeliukai atrodo lyg vidurvasarį – visiškai išsekę ar vos vos tekantys.

Šalies ūkininkai nuo itin nepalankių gamtos sąlygų kenčia jau trečius metus. Yra sulaukę pažadų, kad dėl pernykštės stichinės sausros patirti nuostoliai bus iš dalies kompensuojami. Tačiau pasak A. Valaišos, kol kas niekas jokių kompensacijų nėra gavęs.

Žemdirbius slegia ir kiek kitokio pobūdžio su šalies poliniais sprendimais susiję rūpesčiai. To priežastis – mūsų rajono teritorija išbraukta iš šalies nederlingų žemių žemėlapio. Nors ir ūkininkaudami nederlingose žemėse, ūkininkai negauna už tai skiriamų papildomų išmokų.

Tačiau tęsiant derybas šiuo klausimu jau laukiama ne lietaus, o ateinančių rinkimų ir aiškumo aukščiausiuose valdžios postuose.

Nušalo net po plėvele

Sodininkystės, uogininkystės ūkį puoselėjanti deltuviškė Genovaitė Sakalauskienė sako jau išmokusi susitaikyti su gamtos smūgiais, stengiasi nesinervinti matydama nuo sausros ir šalnų nukentėjusius augalus. Tačiau, žinoma, ir pačių augalų, ir savo darbo labai gaila.

Pasakojo, kad kai kurios kultūros pastarųjų dienų šalnų neatlaikė. Nušalo visos aktinidijos, apšalo šparagai. Nuo šalnų nukentėjo net po vienu agroplėvelės sluoksniu pridengtos braškės. Šalčiai nepažeidė tik po stora plėvele dengtų braškynų.

Pasakojo, kad kai kurie augalai, pavyzdžiui, vynuogės, dar sugebės išleisti naujus žiedinius pumpurus, bet, pavyzdžiui, aktinidijos derliaus šiemet tikrai nebeduos.

Ūkininkė sako, kad yra priemonių, kurios bent kiek sumažina šalnų poveikį augalams. Viena iš jų, kiek retesnė, – purškimas valerijono ištrauka. Ja reikėtų purkšti augalus prieš šalnas. Sako, kad šis tirpalas padeda augalui akumuliuoti šilumą. Savo soduose pašnekovė šio būdo nemėginusi, nes ūkis didžiulis, darbo būtų labai daug, o ar pasiteisins – nežinia.

Tačiau ūkininkei gerokai baisesnė už šalnas yra šio pavasario sausra. Sako, kad tokios sausos žemės daržovių sėjos metu dar nemačiusi. Kultivuojant žemė virsta pelenais, tad sėti daržovių dabar mano net neverta – sėkla tikrai nesudygs, o laistyti nėra galimybių.

Sausra alina miškus

Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regiono padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas sako, kad mūsų miškuose šiuo metu yra ketvirta iš penkių gaisringumo klasė. Situacija miškuose išlieka rimta, bet kiek geresnė nei buvo balandžio pabaigoje. Tiesa, ją sušvelnino ne lietus – jo miškai neregėjo pusantro mėnesio. Situacija kiek pagerėjo dėl to, kad miškai sužydo ir sužaliavo, seną sausą žolę peraugo šiųmetė.

Pasak V. Šalčiūno, dėl didelio gaisrų pavojaus šiuo metu budi antžeminė automatinė gaisrų gesinimo sistema. Mūsų regiono padalinyje situaciją miškuose stebi vaizdo stebėjimo kameros, sumontuotos trijuose bokštuose. Vienas iš jų – ant Graužiečių kalno Ukmergės rajone, du kiti – Širvintų rajone. Tai, ką fiksuoja kameros, prie kompiuterio monitoriaus stebi operatorius.

Nuolat pasirengę įmonės turimas gaisrinis automobilis ir budinti komanda. Kiekvienoje girininkijoje taip pat yra priskirtas nuolat pasiekiamas ir pasirengęs išvykti asmuo.

V.Šalčiūnas pasakojo, kad šį pavasarį Ukmergėje buvo kilę trys maždaug pusės hektarų ploto žalos padarę miško gaisrai.

Visoje Lietuvoje užregistruoti 135 gaisrai. Nuo ugnies nukentėjo 162 ha miško.

Nukenčia sodinukai

Pavasarinė sausra mišką baugina ne tik dėl gaisrų. Didelę žalą šio pavasario sausra padarys medelių sodinukams.

Pasodinti balandžio pradžioje jie dar nematė lietaus ir dėl to gali žūti.

Pasak padalinio vadovo, reti metai, kad tokį ankstyvą pavasarį visai nebūtų lietaus. Praradimai pasimatys gegužės pabaigoje, kai šiemet pasodinti medeliai jau turėtų sužaliuoti.

Atsodinti prarastus medelius bus galima tiktai rudenį.

Pastarųjų naktų šalnos kenksmingos ne tik mūsų sodams, bet ir miškams. Ne seniems, atspariems, bet jaunuolynams. Nuo didesnių šalnų žemesnėse vietose nukenčia ištisi plotai juodalksniukų, gerokai apšąla ir ąžuoliukai.

Įspūdingai sausas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šių metų balandis yra iš tiesų įsimintinas. Jis tapo ketvirtu šilčiausiu nuo 1961 m.

Deja, „sumušė“ ir sausros rekordus. Nuo kovo 28 d. iki gegužės pradžios daugelyje rajonų kritulių nebuvo. Vidutiniškai kritulių Lietuvoje balandį iškrito vos 2 mm, tai yra net 94 proc. mažiau nei įprastai. Šių metų balandis „sumušė“ mažiausio kritulių kiekio rekordą, ankščiau priklausiusį 1974 m. balandžiui (4,8 mm), ir tapo pačiu sausiausiu nuo 1961 m.