Buvo nepaprastai įdomu susitikti su šiuo knygos „Šalia mirties“ autoriumi. Knygoje surašyti tikri faktai apie Dzūkijos pokario partizanus ir jų likimus. Sužinojome apie J. Jakavonio-Tigro nueitą gyvenimo ir kovų už Tėvynės laisvę kelią. Dabar jam – 94 metai.

1944 m. liepos 16 d. Juozas buvo prisaikdintas į partizanus, gavo šautuvą ir paslėpė tėvų sodybos kluone. Tais pačiais metais Kūčių naktį sovietiniai baudėjai sudegino Klepočių kaimą, kur gyveno ir J. Jakavonio giminės.

Partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas 1945 m. pavasarį Juozą su grupe apylinkių partizanų dar kartą prisaikdino į partizanus.

Sužinojome, kad 1945 m. birželį partizanai J. Jakavonio tėvų namuose už tvarto iškasė bunkerį, kuris tapo Pietų Lietuvos partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago būstine. Čia buvo įrengta spaustuvėlė, rengiami ir spausdinami štabo dokumentai, leidžiamas partizanų pogrindinis laikraštis „Laisvės varpas“. 1945 m. vadai čia suplanavo Merkinės puolimą, kuris įvyko gruodžio 15 d. Partizanai tuomet išvijo enkavedistus ir vietinius stribus.

1946–1959 m. J. Jakavonis praleido Kolymos lageriuose. Jis buvo persekiojamas KGB iki pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.

J.Jakavonis dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Jo iniciatyva buvo atkasti užgriuvę partizanų bunkeriai, pastatyti atminimo kryžiai. Už veiklą jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu, 1995 m. – Tautos fondo (Niujorkas, JAV) padėka už gyvosios istorijos paliudijimus. 1998 m. apdovanotas LPKTS padėka už nuopelnus Lietuvai. 2000 m. J. Jakavonį LR Prezidentas V. Adamkus apdovanojo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Viešnagės metu ansamblio „Ievužė“ moterys padainavo J. Jakavoniui ir jo žmonai partizanų ir tremtinių dainų, šio straipsnio autorė paskaitė savo eilių. Juozas ir ansamblio vadovė Aldona pasodino Jakavonių sodyboje ant Merkio kranto klevą mūsų pažinties atminimui.