Ragina nepamiršti šv. Kalėdų prasmės

Autorės nuotr. Kunigas Raimundas Kazaitis – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas, Ukmergės dekanato dekanas. Autorės nuotr. Kunigas Raimundas Kazaitis – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas, Ukmergės dekanato dekanas.

Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonui dekanui kunigui Raimundui Kazaičiui šios Kalėdos bus pirmos Ukmergėje. Mieste, kurį anksčiau pažino tik pravažiuodamas. Vos prieš tris savaites čia apsigyvenęs klebonas kupinas vilties čia suburti tvirtą parapijos bendruomenę. Pabendravus su šiuo šiltu ir energingu žmogumi tuo net neabejoji.

49 metų kunigo Raimundo Kazaičio gimtinė – Raseiniai. Augo tradicinėje tikinčioje katalikų šeimoje, juto tikinčiųjų bendrystę, daug bendravo su kunigais, ir net bažnyčioje vienu metu grojo vargonais.

Dėl tikėjimo mokykloje neretai patirdavo patyčių ir užgauliojimų. Net istorijos mokytoja buvo pasakiusi, kad tikėjimas į Dievą – pirmykščio žmogaus supratimas...

Išgyvendamas dėl tokios aplinkos didelio palaikymo sulaukė iš tėvų, brolio. 7-eriais metais vyresnis brolis taip pat yra kunigas.

Tačiau tai, kad pasirinko kunigystę, sako, anaiptol nėra vien susiklosčiusios aplinkybės: „Mane pasirinko, ne aš pasirinkau“, – sako kunigas.

...apie kariuomenę

Pasakojo vidurinę mokyklą baigęs 1988 metais, kai istorijos egzamino laikyti nebereikėjo – pasakyta, kad viskas, ko mokiniai iki tol mokėsi per pamokas, buvo melas.

Atėjus gyvenimo kelio pasirinkimui, R. Kazaitis žinojo, kad tai bus kunigystė. Tačiau tais laikais į kunigų seminarija galima buvo stoti tik atlikus karinę tarnybą, arba jei nuo jos buvai atleistas.

Gautas šaukimas į sovietų armiją buvo sėkmingas – liko tarnauti Vilniuje. 1990-ieji metai buvo kupini permainų – tai buvo laisvės metai. Patriotiškai nusiteikęs su kitais kariais nutarė pasitraukti iš okupantų kariuomenės.

Dezertyrai lietuviai, tokie kaip ir jis, – apie 40 iš sovietų kariuomenės pasitraukusių karių – pasislėpė psichiatrinėje ligoninėje. Bet buvo surasti. Nespėjusieji pabėgti išskraidinti į Rusijos Šiaurę. Raimundas buvo vienas iš septynių, kuriems pavyko pasprukti.

40 dienų, prisimena, slapstėsi Vilniaus garažuose, rūsiuose. Galiausiai buvo priversti grįžti atgal į sovietų kariuomenę ir joje išbūti iki pabaigos – iš viso dvejus metus. Taip patarė jaunos Lietuvos valstybės vadovybė. Vienintelė lengvata, kurią jai pavyko išsiderėti iš sovietų, – kad lietuviai kariai nebūtų baudžiami už dezertyravimą.

Kunigui tas gyvenimo etapas – kupinas liūdnos patirties ir nusivylimų. Sako, praėjus po anų įvykių keliems dešimtmečiams tuomečiai sovietų dezertyrai buvo sukviesti, šalies vadovų pagerbti, ar net skirtos kažkokios išmokos. Kunigas Raimundas sako į tą kvietimą neatsiliepęs.

Po kariuomenės jis įstojo į kunigų seminariją, 1996 metais baigė studijas ir buvo įšventintas į kunigus. Kunigystę ėjo keliose Kauno bažnyčiose, vėliau perkeltas į Jonavos rajone esančias bažnyčias.

Apie atsisveikinimą

Kulvos Švč. Mergelės Marijos parapijoje kunigas Raimundas tarnavo 16 metų.

Neslepia – prieš porą mėnesių išvykimas iš ten buvo liūdnas ir jausmingas. Per tuos metus įaugo į tą kraštą, pažino žmones – bendruomeniškus, susitelkusius. 16 metų – ilgas laikas. Drauge su bendruomene, pasakojo, nuveikta daug didelių darbų, remontuojant, atnaujinant maldos namus.

Labai žmogiška – išeidamas jautėsi lyg išplėštas iš šeimos.

Atvykus į Ukmergę teko susirasti butą gyventi, o dabar visai nepažįstamame mieste tenka spręsti dekanato patalpų klausimus.

Iš savivaldybei priklausančių vaikų darželio patalpų dekanatui teks kraustytis – nuomos sutartis su savivaldybe nebegalioja.

 Kol kas klebono gyvenime daugybė neaiškumų, buitinių ir kitokių klausimų. Dar tik pirmieji susitikimai su dekanato dvasininkais, su parapijos tikinčiaisiais...

Permainų ir veiklos tikrai netrūks, nes Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios turimas nekilnojamasis turtas sunkiai panaudojamas – turi dalį namo ir prieš porą metų parapijos nupirktą sklypą. Teks gerokai pasukti galvą, pasvarstyti, kaip ir kur iškelti dekanatą, parapijos namus.

...apie meilę

Nesinori klausti, ką klebonas galvoja apie savo pirmtako atsistatydinimą iš pareigų ir niekam nieko nepaaiškinus išvykimą.

Bet jis pats apie tai prabyla. „Nenoriu net vertinti tokio apsisprendimo. Kunigui Vaidui tai buvo labai asmeniška ir sunku“, – sako jis.

Supranta, tikinčiųjų bendruomenei skaudu, kad klebonas pasitraukė nieko jiems nepaaiškinęs. Vieną dieną laikė mišias, o kitą išvyko. „Tačiau ką jis galėjo pasakyti, kaip paaiškinti“, – svarsto.

Tikintiesiems dabar linki vienintelio – tikros katalikiškos meilės. „Privalome melstis už jį. Ir duok Dieve, kad jis susigyventų su savo sprendimu – šituo dideliu išbandymu.“

...apie tikėjimą

Klebonas pasakojo, kad Ukmergė jam ligi šiol tebuvo miestas, kurio gatve teko pravažiuoti. Dabar sako, kad gerai, jog automobilyje yra navigacija. Ją įsijungęs neseniai ieškojo Pašilės.

Tikru Dievo pirštu klebonas vadina ir tai, kad vos atvykus į Ukmergę pavyko iš karto susirasti išsinuomoti puikų butą. Spėjo išsiaiškinti, kokia didelė problema čia – būsto nuoma.

Nors pradžia Ukmergėje – nelengva, dabar supranta, kad tai miestas, kuriame burs ir tikinčiuosius, ir dekanato kunigus. Kad ir labai šiltai prisimena buvusią parapijos bendruomenę, tikisi, kad ir čia turėsime tokią pačią.

Ar įmanomas kažkoks receptas, kaip išsaugoti tvirtą katalikų bendruomenę, kaip atvesti į ją jaunus žmones? Mano, kad vienintelis raktas – asmeninis pavyzdys.

„Ištvermė išsaugant tikėjimą yra svarbiausia. Svarbiausias yra asmeninis santykis su Dievu. Dievas tikėjimo keliu eiti šaukia kiekvieną. Tik ne kiekvienas į tą kvietimą atsiliepia. Vieni – per ligas, kitus išgyvenimus, ar tik senatvėje“, – kalba klebonas.

...apie Kalėdas

Klebono atėjimas į Ukmergę sutapo su Kristaus Gimimo laukimo – advento – laiku.

„Šventų Kalėdų laukimas – ne tam, kad organizuotume šventę. Tai ne šeimos šventė, ne dovanų metas, o laikas, skirtas tam, kad prisimintume – tai Kristaus Gimimo šventė. Visi kiti dalykai  yra antraeiliai. Dievui kalendorius negalioja“, – sako kunigas R. Kazaitis, primindamas, kad ir visos liturginio kalendoriaus atmintinos šventųjų minėjimo dienos nėra skiros tam, kad rodytų, kokie yra šventieji, o per juos rodytų į Kristų.

Kūčių vakarą, gruodžio 24-ąją, šv. Mišios Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje bus aukojamos 18 val. Piemenėlių šv. Mišios – 22 val.

Gruodžio 25 ir 26 d. šv. Kalėdų šv. Mišios bus aukojamos 9, 10 ir 12 val.

Visus, kurie prieš Kristaus Gimimo šventę nori atlikti išpažintį, ragina ateiti gruodžio 21 d., šeštadienio vakarą, kai klebonui talkins dekanato kunigai.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(5 balsai)

Komentarai  

-11 # antanas 2019-12-24 21:19
kaip gaila mums musu buvusio kunigelio duok dieve jam istvermes zmogus yra is didziosios raides
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
0 # airifzub 2019-12-31 22:06
Amoxicillin: http://mewkid.net/who-is-xandra/ Buy Amoxicillin ogy.phdn.ukzinios.lt.syu.xj http://mewkid.net/who-is-xandra/
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
0 # ajatijiciy 2019-12-31 22:15
Buy Amoxicillin: http://mewkid.net/who-is-xandra/ Amoxicillin Online vul.nesc.ukzinios.lt.jmn.wp http://mewkid.net/who-is-xandra/
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų