Projektas „Socialinis taksi“ antradienį buvo pristatytas rajono savivaldybėje. „Pernai startavome Panevėžyje ir Klaipėdos rajone, šiemet plečiamės į Ukmergę ir Uteną“, – teigė jo vadovė Solveiga Ratkevičiūtė.
Pasak jos, „Socialinis taksi“ nėra vien negalią turinčių žmonių vežimas – tai ir pagalba išeinant iš namų, daiktų nunešimas, įsodinimas, palyda.
Paslaugos kaina diferencijuojama pagal atstumą. Pavyzdžiui, mieste nuvažiuoti iki 5 kilometrų kainuoja 1,50, nuo 5 iki 10 kilometrų – 2 eurus.
Yra ir papildomų paslaugų tarifas, pavyzdžiui, jei reikia padėti užkopti laiptais, kur nėra lifto.
Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Dalia Unikienė sako, kad startavusi paslauga nėra jokia naujovė – ji seniai teikiama mūsų mieste. Jų organizacija turi autobusą, kuriuo rajono neįgalieji vežami daugiausiai į gydymo įstaigas.
Sąjungos pirmininkė pasakojo, kad pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais jų transportas skiriamas inkstų ligomis sergantiems ligoniams pavežti iki dializę atliekančios gydymo įstaigos Ukmergėje. Visi pageidaujantieji ryte atvežami, o po pietų parvežami namo.
Tokios paslaugos šiuo metu teikiamos penkiems žmonėms. Kartais poreikis būna ir didesnis. Miesto gyventojams ši kelionė nieko nekainuoja. Kaime gyvenantiems nustatytas simbolinis, 6 centų už kilometrą, mokestis.
Antradieniais ir ketvirtadieniais organizacijos transportas skiriamas kelionėms daugiausiai į Vilniaus ir Kauno gydymo įstaigas. Nustatyta kelionės kaina – 20 centų už nuvažiuotą kilometrą.
Pernai suteikta per 200 tokių paslaugų.
Į valandas nežiūri
Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija taip teikia paslaugą neįgaliųjų pavežėjimui ir turi tam pritaikytą transporto priemonę. Ją pati vairuojanti draugijos pirmininkė Zita Kviklienė pasakojo, kad mokestis už kilometrą tas pats – 20 centų.
Tačiau stengiasi, kad tų kilometrų susidarytų kuo mažiau, pavyzdžiui, į Santaros klinikas važiuoja ne per Vilniaus gatves, o kerta kampą senuoju keliu per kaimus.
Veža ligonius į Vilniaus, Kauno, Panevėžio gydymo įstaigas.
Tokia kelionė pagal įkainius kainuoja apie 30 eurų, tačiau jei žmonės susigrupuoja – vežami keli, tuomet kelionė gerokai atpinga.
Pirmininkė pasakojo, kad paslaugą teikia organizacijos nariams, bet, jei kam didelė bėda, neatsisako padėti ir jai nepriklausančiam asmeniui. Nežiūri labai ir į savo darbo valandas. Būna, kad žmogui reikia pas mediką patekti labai anksti ryte, iš Ukmergės tokiu atveju išvažiuoja gerokai prieš šeštą valandą ryto.
Sako pati ne tik nuveža žmogų iki gydymo vietos, bet ir palydi, palaukia ar paneša daiktus.
Per metus organizacija suteikia iki 100 tokių paslaugų.
Veža ir už dyką
Visą savaitę darbo dienomis neįgaliesiems ir senjorams reikiamą pavežėjimo paslaugą Ukmergėje teikia ir Nestacionarių socialinių paslaugų centras.
Šio centro direktorė Sigita Bakanauskienė pasakojo, kad jų nustatytas įkainis yra taip pat 20 centų už nuvažiuotą kilometrą.
Tačiau nemažai daliai ukmergiškių ši paslauga visai nieko nekainuoja. Nemokamai vežami asmenys, kurių pajamos pagal šiuo metu nustatytą tvarką neviršija 250 eurų.
Darbo dienomis ir darbo valandomis ukmergiškiai jų transportu taip pat dažniausiai vežami į gydymo įstaigas, esančias Vilniuje, Kaune bei mūsų mieste. Taip pat labai dažnai kelionių tikslas – dėl neįgalumo nustatymo.
Nestacionarių socialinių paslaugų centras šioms kelionėms skiria vieną automobilį, o prireikus – ir kitą.
Nuvežus ligonį į gydymo įstaigą kitame mieste, vairuotojas žmogų ir palydi, ir palaukia, kol jis susitvarkys reikalus.
Užsiregistruoti šioms kelionėms geriausia iš anksto, bent prieš kelias savaites, bet esant skubiam reikalui, pasak direktorės, stengiamasi žmogaus nepalikti bėdoje – tariamasi su nevyriausybinėmis organizacijomis, ieškomas sprendimo būdas.
