Per karščius ragina pasirūpinti savo auginamais gyvūnais

Svarbu, kad karštu oru gyvūnai turėtų galimybę gauti pakankamai vandens.  Gedimino Nemunaičio nuotr. Svarbu, kad karštu oru gyvūnai turėtų galimybę gauti pakankamai vandens. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gyvūnų laikytojams pataria nepamiršti pasirūpinti jų laikymo sąlygomis, apsaugoti nuo varginančių saulės spindulių ir kaitros.

Pastebima, kad karščių metu dažniausiai nukenčia šunys, ganyklose laikomi galvijai, avys, arkliai bei pastatuose būnantys paukščiai ir kiaulės.

Per karščius augintinius reikia stengtis laikyti kuo vėsesnėse ir gerai vėdinamose patalpose, duoti gerti daug vėsaus vandens, leisti gulėti ant vėsių paviršių, pavyzdžiui betono, pripilti vandens ir padaryti „maudyklę“, kurioje gyvūnai galėtų voliotis, apšlakstyti, apipilti juos vandeniu.

Galima tiesiog uždėti sudrėkintą audeklą – šlapias kailis džiūdamas gerai vėsina visą organizmą. Lauke laikomiems gyvūnams būtinas pavėsis. Sunkiau karštį pakelia vyresnio amžiaus, antsvorio turintys, sergantys, trumpasnukiai gyvūnai.

Karštomis vasaros dienomis šėrimą patartina sumažinti, šerti lengvai virškinamu maistu.

Jei gyvūnas per karščius ėda mažiau, iš karto nerimauti dėl to nereikėtų, tačiau jeigu tai trunka ilgiau, būtina stebėti ir aiškintis sumažėjusio apetito priežastis – jos gali būti susijusios ir su kraujasiurbių vabzdžių platinamomis ligomis.

Svarbu, kad karštu oru gyvūnai gautų pakankamai vandens. Reikia sekti, ar augintiniai (tiek šunys, tiek katės) jo išgeria pakankamai.

Vanduo visada turi būti šviežias, švarus ir vėsus, o dubenėlį su vandeniu reikia statyti pavėsyje. Jei gyvūnas šeriamas sausu ėdalu, vandens jam reikia daugiau. Karštu oru gyvūnai turi gauti kuo mažiau fizinio krūvio – tuo patartina užsiimti tik ryte arba vakare.

Anot veterinarijos specialistų, karščių metu negalima savo augintinio net labai trumpam laikui palikti automobilyje. Tai gali būti traktuojamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, nes net ir praverti automobilio langai dažnai neapsaugo nuo itin greito perkaitimo, dėl kurio gyvūną gali ištikti šilumos smūgis.

Perkaitęs keturkojis tampa vangus, mieguistas, lėtas, jo liežuvis ir dantenos stipriai parausta, akių vyzdžiai išsiplečia, gyvūnas smarkiai lekuoja, gali pradėti seilėtis, vemti, netekti sąmonės.

Karščių metu labiau pasirūpinti reikėtų ir ūkiniais gyvūnais, laikomais ganyklose ir pastatuose.

Ganyklose gyvūnus vargina karštis, kraujasiurbiai vabzdžiai, o pastatuose, ypač esant nepakankamai ventiliacijai, – padidėjęs kenksmingų dujų (pavyzdžiui amoniako) kiekis. Gana dažnai karštus orus lydi gausus lietus ir žaibai.

Perkūnijų metu daugelis gyvūnų išsigąsta. Yra buvę atvejų, kai dėl žaibų iškrovų sutriko gyvūnų laikymo pastatų ventiliacijos sistemos. Tad ūkinių gyvūnų laikytojai turėtų reguliariai atlikti su ūkinių gyvūnų gerove susijusios įrangos (patalpų vėdinimo, oro, vandens tiekimo) bei apie tokios įrangos gedimus perspėjančios įrangos patikrinimus, kad, ištikus nelaimei, laikomi gyvūnai nenukentėtų.

UŽ inf.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų