Prieš 80 metų Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos nepriklausomą valstybę, prasidėjo ilgus metus trukę masiniai trėmimai ir įkalinimai. Todėl labai svarbu nepamiršti tų, kurie žuvo kovoje už laisvę, negrįžo iš Sibiro platybių, kurių gyvenimai buvo išdraskyti, šeimos išskirtos, namai atimti, palaidotos jaunystės.

Gedulo ir Vilties dienos, okupacijos, genocido netekčių atminties minėjimą šventupiečių ir vidiškiečių būrelis pradėjo poezijos žygiu į Didžiosios apygardos partizanų parką. Tai jau ne pirmas Šventupės bibliotekos ir Vidiškių kultūros skyriaus organizuotas žygis šiais metais – parke lankėmės Vasario 16-osios proga.

Prie kryžiaus „Negrįžusiems iš Sibiro platybių“ uždegėme atminties žvakeles, Janė Giedraitienė paskaitė tremtinių poezijos. Prisiminėme iš Vidiškių krašto ištremtus, po tremties į Vidiškių apylinkes sugrįžusius žmones, papasakojome ištremtų kunigo Mykolo Buožio, Navickų, Buteikių šeimų istorijas.

Regina Mulevičienė prisiminė tetos Filomenos Pauliukonienės šeimos sugrįžimo iš Sibiro akimirkas, perskaitė tetai skirtą eilėraštį. Minėjimą baigėme tylos minute visoms genocido aukoms.

Sekmadienio popietę šventupiečius pakvietėme prie koplytstulpio į sueigą – minėjimą. Jaukią literatūrinę-muzikinę kompoziciją parodė jungtinis Šventupės ir Valų kultūros entuziastų trio – Alė Ališauskienė, Daiva ir Kazimieras Šermukšniai.