Laikantis saugumo rekomendacijų, į katedrą įleista tik keletas šimtų kviestinių svečių, kiti tikintieji renginį galėjo stebėti ekranuose lauke.
Ukmergės dekanatas priklauso Kauno arkivyskupijai, tad šventėje dalyvavo ir ukmergiškiai.
Į šias iškilmes buvo pakviestas Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas, vepriškiai Romas Petras Šaulys su žmona Gražina.
„Bažnyčios vertybės ir principai Lietuvai visada reiškė labai daug. Jie lydėjo mus tada, kai mūsų sukilėliai ėjo kartu su kunigais į mirtį, kai mūsų žmonės kentėjo tragiškas kančias, vežami į sibirus, kada mūsų disidentai, kovotojai už Lietuvos laisvę, kentėjo nuo priespaudos ir patyčių sovietinės okupacijos metais“, – iškilmėse kalbėjo šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Prezidentas išreiškė viltį, kad naujasis Kauno arkivyskupas ir toliau daug dėmesio skirs socialiniam-ekonominiam Katalikų Bažnyčios mokymui, taip pat kels pagarbos, pasitikėjimo, sutarimo vertybes, apie kurias šiandien per mažai girdime Lietuvoje. Šalies vadovas palinkėjo Kauno arkivyskupui nuoseklumo, stiprybės ir kantrybės.
Popiežius Pranciškus K. Kėvalą skyrė Kauno arkivyskupu metropolitu šių metų vasario 19 d., tačiau iškilmės dėl karantino buvo nukeltos.
Arkivyskupas K. Kėvalas yra penktasis ordinaras Kauno arkivyskupijos istorijoje nuo 1926 metų.
48-erių Kaune gimęs K. Kėvalas yra teologijos daktaras, studijavęs JAV ir Lietuvoje. Kunigystės šventimus jis priėmė 2000-ųjų birželio 29-ąją Kauno arkikatedroje.
Pastaruosius trejus metus popiežiaus Pranciškaus skyrimu jis buvo Telšių vyskupijos ordinaras. Šių metų vasario 19 d. paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu.
Arkivyskupas K. Kėvalas – Lietuvos vyskupų konferencijos Nuolatinės tarybos narys, Socialinių reikalų tarybos pirmininkas, Švietimo komisijos pirmininkas, Visuomenės informavimo priemonių komisijos narys.
Vyskupija yra Romos katalikų bažnyčių administracinis teritorinis vienetas, valdomas vyskupo. Vyskupijos valdytojas vyskupas ordinaras reziduoja prie katedros bažnyčios.
lll
Vyskupija susideda iš dekanatų ir parapijų. Vyskupija įeina į bažnytinę provinciją, valdomą arkivyskupo. Lietuvoje yra Vilniaus ir Kauno bažnytinės provincijos ir 5 vyskupijos.
lll
Vilniaus arkivyskupija suskirstyta į Ignalinos, Kalvarijų, Naujosios Vilnios, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Varėnos, Vilniaus I, Vilniaus II dekanatus. 1991 m. jai priskirtos Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijos.
lll
Kaišiadorių vyskupija suskirstyta į Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Merkinės, Molėtų ir Širvintų dekanatus.
lll
Panevėžio vyskupija suskirstyta į Anykščių, Biržų, Panevėžio–Krekenavos, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Utenos, Zarasų dekanatus.
lll
Kauno arkivyskupija suskirstyta į Jonavos, Jurbarko, Kauno I, Kauno II, Kėdainių, Raseinių, Ukmergės dekanatus. 1991 m. jai priskirtos Telšių ir Vilkaviškio, o nuo 1997 m. ir Šiaulių vyskupijos.
lll
Šiaulių vyskupija suskirstyta į Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių dekanatus.
lll
Telšių vyskupija suskirstyta į Akmenės, Gargždų, Klaipėdos, Mažeikių, Palangos, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Žemaičių Kalvarijos dekanatus.
lll
Vilkaviškio vyskupija suskirstyta į Aleksoto, Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Šakių ir Vilkaviškio dekanatus.
UŽ inf.
