Augalo šeimininkė – skyriaus vyr. specialistė Aušra Putnienė papasakojo apie žvakūnės auginimą ir priežiūrą.

Žvakūnę moteris įsigijo maždaug prieš septynerius metus. Mamos sodo kaimynė pasiūlė ūgliukų. Anksčiau apie šį augalą abi su mama nebuvo girdėjusios, bet ūgliukus priėmė. Juos pamerkė į vandenį, šie greitai išleido šaknis. Įsišaknijusius pasodino. Mamos namuose augalas neprigijo, o štai Aušra jų turi net du: vieną – namuose, kitą – darbe. Abu prižiūri skirtingai, tad jie skirtingai ir auga.

Darbe auginama žvakūnė siekia beveik 2 metrus. „Nors buvau skaičiusi, kad žvakūnės įprastai auga iki pusės metro, tačiau pastebėjau, kad negenima gėlė kyla aukštyn, tad aš jai leidau stiebtis“, – pasakoja A. Putnienė. Žydi tik viršūnės. Pražysta kiekvienas ūgliukas. Kuo augalą daugiau geni, tuo jis išleidžia daugiau ūglių, kurie subrandina žiedus. Tokia yra namuose Aušros auginama žvakūnė – nedidelė ir su daug žiedų. Ji puošia daugiabučio laiptinę.

Pasak moters, gėlė gerai įsišaknija, mėgsta vandenį ir šviesą. Jai nereikia tiesioginės saulės, pakanka, kad patalpoje būtų šviesu.

„Jei tik per sausa, iš karto praneša, kad kažkas negerai“, – sako A. Putnienė. Nors gėlės lapai greitai nuvysta, palaisčius, jie vėl atsigauna. Ilgai negavusi vandens, žvakūnė gali ir visai numesti lapus. Karantino laikotarpiu darbe auginama gėlė išties juos numetė. Aušra jau manė, kad teks išmesti augalą. Vis dėlto apgenėtas ir palaistytas jis vėl sužaliavo ir galų gale sužydėjo.

Ši gėlė žydi kasmet. Išskirtinė jos ypatybė, kad švieži, nespėję sumedėti, ūgliai labai greitai lūžta. Nežydinti žvakūnė nelabai išvaizdi, nes pailgi lapai yra susisukę ir kitiems žmonėms atrodo keistai. „Jie tokie ir turi būti“, – sako šeimininkė. Visą grožį sudaro balti žiedai, išlindę iš geltonų „žvakių“.

Žydėjimu žvakūnė džiugina ilgai. Pirmiausia išauga požiedis – geltona „žvakė“ . Jis, tarsi kankorėžis, turi akeles, iš kurių, pradedant nuo apačios į viršų, skleidžiasi vis nauji tikrieji žiedai. Tad kai vieni baigia žydėti, kiti – tik pradeda. Vienos viršūnės sužydi anksčiau, kitos – vėliau. Vienas atskiras žiedas žydi šiek tiek ilgiau nei savaitę. Kol išsiskleidžia visi žiedai, gėlė jais puošiasi nuo pavasario iki rudens. Peržydėjus, geltonieji požiedžiai nulinksta ir nukrenta.

Nors žvakūnė nėra retas augalas, kitur A. Putnienė jos nėra mačiusi. Pasak moters, žmonės išties atkreipia dėmesį į šią gėlę – stebisi jos lapais, o ypač – žiedais. Kartais teiraujasi, ar jie gyvi.

A.Putnienė jau daug metų myli ir augina gėles. Vien darbe, kabinete, kuriame specialistė dirba viena, yra vienuolika rūšių. Be jų moteris mielai prižiūri ir kitus augalus, esančius bendrose patalpose. Kolegos taip pat pasidžiaugia žiedais, o atostogų ar ligos metu – ir palaisto. Aušros namuose gėlių yra dar daugiau. Tarp jų – ir jautrioji bugenvilija.