Redakcijoje sulaukėme ir gyventojų pastebėjimų šia tema. „Kai yra sklypas prie sklypo, poilsiautojai ar žvejai praktiškai neturi galimybių prieiti prie telkinių krantų“, – teigė paskambinęs vyras. Kaip pavyzdį jis pateikė Žirnajų ežerą, aplink kurį dauguma plotų išpirkta privačių savininkų. „Yra tik viena bendro naudojimo vieta, per kurią ir pasiekiama šio ežero pakrantė. Visur kitur ji neprieinama. Tačiau juk ežeras – visų?“ – tokiomis mintimis dalijosi į redakciją paskambinęs ukmergiškis.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba informavo, kad žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinių vandens telkinių pakrančių.
Tai nustatyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Jame rašoma, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama tverti tvoras arba kitais statiniais, įrenginiais ir įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudyti pakrante praeiti asmenims vandens telkinio apsaugos zonos dalyje.
Ši zona apima 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos, esant vidutiniam vandens lygiui.
Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama praeiti vandens telkinio pakrante.
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad teises lydi ir pareigos. Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta, kad asmenų teisė naudoti pakrantes be užtvėrimų yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išgabentos. Apsistojimu laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį laiką negu reikia pereiti pakrantę.
Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės dalyje yra nurodyta informacija apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, apsistoti joje be žemės savininko sutikimo galima tik šviesiu paros metu. Tai reiškia, ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.
