Diskutuojame svarstome, liūdime, kai tai susiję su artimiausiais asmenimis ar net mumis pačiais. Ir tikrai turime pripažinti, kad priklausomų asmenų rasime bene kiekvienoje šeimoje, o jei pavyko to išvengti artimiausioje šeimoje, pasižvalgius po tolimesnius gimines, atrasime žalingai vartojančių asmenų. Todėl teigti, kad priklausomybė neskaudina, negali nė vienas Lietuvos gyventojas.
1948 metų psichiatrijos vadovėlyje yra pažymėta, kad girtuokliai – „nenormalūs žmonės“ arba kitaip „apsigimę psichopatai“. Ir sunku pasakyti, kam iš tikrųjų – filosofui Senekai, Aristoteliui ar gydytojui Hipokratui priklauso posakis „girtumas – tai savanoriškas pamišimas“. Taigi, nuo senų senovės yra gilinamasi į priklausomybes kaip į žalingus, sukeliančius didžiausias problemas, reiškinius.
Psichologai yra išskyrę, kokių savybių turintys žmonės dažniausiai įklimpsta į priklausomybių spąstus. Tai asmenys, turintys dažną baimės jausmą, nesugebantys užmegzti su kitais brandžių santykių, negebantys valdyti stiprių jausmų (dėl to kyla impulsyvi elgsena), jų stipriai išreikštas jausmingumas, kuris gali būti pastebimas su fiziniais pojūčiais (įtampa), dažna depresyvi nuotaika. Ir kai žmogus taip jaučiasi, bet mato ir žino, kad aplinkoje kiti žmonės taip nesijaučia, ieško įvairiausių būdų, kaip palengvinti šiuos nekomfortiškus pojūčius. Todėl priklausomybė dažniausiai kyla iš nepasitenkinimo savimi bei gyvenimu, iš kaltės ar net gėdos, o kartais nuo neapykantos sau.
Noriu atkreipti dėmesį, kad neteko sutikti nė vieno žmogaus, kuris teigtų, kad tikslingai, sistemingai siekė ir norėjo tapti priklausomu. Taip tikrai nebūna. Kiekvienas vartojantis žmogus gyvena kančioje. Kiek kartų sau pasižada daugiau negerti, nebekankinti savo šeimos ir artimųjų, tačiau ir vėl palūžta. Ir jei patys esame bandę kažko atsisakyti, pradėti elgtis kitaip nuo pirmadienio, gimtadienio ar Naujųjų metų, žinome, kaip sunku laikytis pažado ir nusistatymo.
Kenčiančiam žmogui nusprendus keistis, pradėti gyventi kitaip, tam prireikia laiko ir pastangų, dažniausiai ir specialistų pagalbos. Priklausomybė nėra vieno žmogaus problema, tai – visos šeimos, netgi, galima sakyti, ir visų žmonių, esančių šalia priklausomo žmogaus, problema. Taigi, nepakaks keistis tik nuo tiesioginės priklausomybės kenčiančiam žmogui, norint pasiekti teigiamų rezultatų, turi keistis visa aplinka. Labai svarbu atiduoti atsakomybę už savo gyvenimą pačiam priklausomam žmogui, o artimiesiems labiau rūpintis savimi.
