Kristina Pažūsienė, Ukmergės senasis knygynas Kristina Pažūsienė, Ukmergės senasis knygynas

„Net jei aš kiek ir skundžiuosi, – sako širdis, – tai tik todėl, kad esu žmogaus širdis, o žmonių širdys tokios. Jos bijosi įgyvendinti didžiausias savo svajones, nes mano, kad nėra jų vertos arba, jog nesugebės jų realizuoti (Paulo Coelho).

Mintis kilo spontaniškai, išsiveržė tarsi rudeninis vėjas iš širdies. Knygyne mes vis sugalvodavome atrakcijų, įdomių ir mums, ir mūsų lankytojams. Šį rudenį nutarėme „rinkti“ svajones – prašėme žmonių užeiti, prisėsti ant mūsų sofutės, ramiai pagalvoti ir užrašyti savo svajones. Paleisti jas, kad išsipildytų.

Jaunesniųjų svajonės – tarsi nuostabios sparnuotos fėjos – matydavai akyse džiaugsmo kibirkštis. Taip būdavo gera į tuos jaunus žmones žiūrėti. Juk jiems dar svajoti ir svajoti.

Atsirado žemiškų svajonių: „Motociklininko teisės“, „Nauji namai“, „Kelionės“, „ Išgirsti vandenyno bangų kalbą“...

Bet labiausiai širdį glostė nuoširdumas sakiniuose: „Niekada nestokoti gerumo...“, „Pasivaikščioti po mišką su šeima...“, „Kad vaikai ir anūkai būtų sveiki...“

Žmonės sėdėjo ir mąstė, lyg tai būtų labai sunki užduotis. O gal taip ir yra? Gal nustojome svajoti ir to nebemokame? Bėgame gyvenimu, nebesuvokdami, kad nebeturime laiko ramiai pabūti su savimi ir pasvajoti.

Kai kurie žmonės bijojo užrašyti savo svajones. Nežinau, kodėl. Neklausėme. Gal jų baimė suprasti, kad pamiršome save. Bet tikiu, kad vos išėjęs pro knygyno duris, žmogus susimąstydavo apie savo svajones. O mes džiaugėmės, kad  sugebėjome nors kelioms minutės sustabdyti laiką.

„Kad Kalėdos būtų baltos...“, „Kad žemėje būtų taika...“

Baltas Kalėdas galime susikurti patys, net jei nepabirs baltas angelų cukrus iš dangaus. Baltas Kalėdas susikurkime iš šviesių minčių, jaukių prisiminimų. Žinau, kad šios Kalėdos bus kitokios, bet  mums to reikia, kad suprastume, kas mums brangiausia, kad galėtume pasvajoti apie paprastus dalykus, kurių pradėjome nebematyti.

O ramybė žemėje taip pat priklauso nuo žmogaus. Absoliučiai viskas priklauso nuo žmogaus.

Stovėdama šiandieną tuščiame knygyne, kuriame paprastai tokiu laiku šurmuliuodavo žmonės, vykdavo pašnekesiai, skambėdavo džiazas ir šilti linkėjimai, pati svajojau, kad viskas būtų gerai.

Svajokime garsiai ir drąsiai. Lai širdis nebijo didingų svajonių – kuo daugiau žmogus svajoja, tuo jis jaučiasi laisvesnis. Nebijokime paleisti savo svajones. Lai jos išsipildo su kaupu.

Senasis knygynas visuomet lauks Jūsų su svajonėmis ir norais. Juk po tamsiausios nakties išaušta rytas. O Kalėdų rytas teatneša Jums ramybę, džiaugsmą, sveikatą ir svajonių išsipildymą.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų