Pasakojo, kad jo šeimininkai – pašiliškių pora – mirė. Jų sūnus išvyko gyventi į užsienį, o šuo liko vienas. „Prie būdos jis nepririštas, binzinėja po rajoną. Tai vienas žmogus pagaili, numeta ėdesio, tai kitas. Bet labai skaudu į jį žiūrėti, kai nubėga į kapines, atsitūpia prie šeimininkų kapo ir liūdnai tupi“, – kalbėjo pašiliškė. Moteris pasakojo šį vaizdą mačiusi savo akimis, nes pati dažnai ateina į kapines, kur palaidotas jos vyras.

Mūsų skaitytoja sakė, kad to šunelio šeimininkų kaimynė pranešė apie beglobį savivaldybei. Tačiau tie atvažiavo, pažiūrėjo ir išvažiavo. Moteris mano, kad šuneliu turėtų kažkas pasirūpinti – gal padėtų jam surasti naujus namus.

Ukmergės rajono savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos poskyrio vedėja Vilija Grabauskienė sakė, kad savivaldybė paima gyvūną tik tada, jei jis visiškai  bešeimininkis ir bepriežiūris, nes tokie globojami gyvūnai prieglaudoje išlaikomi mokesčių mokėtojų pinigais.

„Jeigu kalbama apie Tobį, tai šiuo atveju yra paveldėtojas, sūnus, kurio prašymu kaimynė rūpinasi likusiu augintiniu. Mes buvome nuvykę pažiūrėti. Šuneliui įrengtas guolis, jis gauna maisto. Paimti jį be sūnaus sutikimo būtų vagystė“, – teigė V. Grabauskienė.

Ji sakė, kad, pagal taisykles, bešeimininkiu gyvūnas laikomas tada, kai miršta vieniši senukai ir nėra paveldėtojų. Kitais atvejais, mirus gyvūnų šeimininkams, jais privalo pasirūpinti turto paveldėtojai.