Nuotekų surinkimo tinklus gyventojams ties nemokamai

Taupydami ir vengdami papildomų išlaidų ne visi nori jungtis prie nuotekų tinklų. Taupydami ir vengdami papildomų išlaidų ne visi nori jungtis prie nuotekų tinklų.

62 ukmergiškių būstams numatoma nutiesti nuotekų surinkimo tinklus per vartotojų sklypus nuo nuotekų išvadų iki vartotojų pastatų. Tokia galimybė atsirado įgyvendinant projektą „Būstų nuotekų sistemų prijungimas prie Ukmergės m. centralizuotų buitinių nuotekų tinklų“.

Jo finansavimui pasirašyta sutartis tarp Ukmergės rajono savivaldybės ir Aplinkos projektų valdymo agentūros.

Projekto vertė – 161 257 Eur. Iš jų Aplinkos projektų valdymo agentūros skiriamos lėšos sudaro 104 867 Eur, o Ukmergės rajono savivaldybės biudžeto – 56 390 Eur.

Vietose, kur nuotekų išvadai negali būti tiesiogiai prijungiami prie esamų tinklų, nuotekų perpumpavimui bus įrengiami nuotekų siurbliai.

Projektą kuruoja UAB „Ukmergės vandenys“. Šios įmonės direktoriaus pavaduotojas Stanislavas Gilvydis pasakojo, kad projektui minimi 62 socialiai remtini ar pensinio amžiaus gyventojai buvo iš anksto atrinkti.

Tačiau besidomintieji tokia  galimybe gali pranešti skambindami jų įmonės telefonais, nes šiemet planuojamas dar vienas analogiškas projektas. Jo metu taip pat bus finansuojamas tinklų tiesimas nuo gatvių iki pat gyventojų namų. Už tai mokėti žmonėms nereikės, o susimokėti teks tik už santechnikos darbus būstuose.

Pavaduotojas pasakojo, kad nelabai seniai jų įmonė vieną analogišką projektą jau įgyvendino. Jo metu suteiktomis galimybėmis galėjo pasinaudoti 67 žmonės.

S.Gilvydis sako, kad šiuo metu Ukmergėje bent 400 būstų dar yra neprijungti prie nuotekų tinklų. O tai yra gerokai per didelis skaičius, nei reikalaujama ES direktyvose. Iki 2023 metų tokių būstų Ukmergėje gali likti iki 200. Tačiau ir jų naudojamos vietinės sistemos privalo būti tvarkingos.

Pasak pavaduotojo, pagrindinis argumentas, dėl ko net ir atvedus tinklus iki pat namų, žmonės vis nenori prisijungti – taupumas ir papildomų išlaidų vengimas. Juk pigiau, kai nuotekos tiesiog susigeria į gruntą ir už tai mokėti nereikia. Taip nutinka, kai naudojamos dažniausiai nuo senų laikų įrengtos nesandarios talpos. Subėgusios į jas, nuotekos „prapuola“. Vandens tiekimo įmonė tai aiškiai supranta iš skaičių, kai, pavyzdžiui, 100 kubinių metrų vandens per metus suvartojantis vartotojas per tą laiką tik kartą užsako nuotekų išsiurbimo paslaugą ir išsiurbiami tik keli kubai nuotekų. Juk akivaizdu, kad kiti teršalai kažkur prapuolė.

Pavaduotojas sako, kad bus dedamos pastangos, kaip priversti gyventojus jungtis prie nuotekų tinklų, nes dabar sudaromos sąlygos, bet kai kurie to atsisako.

Tiesa, šia tema kalbama jau ne vienus metus – valdžios keičiasi, o situacija taisosi labai pamažu.

Praėjusią savaitę išplatintame naujojo aplinkos ministro Simono Gentvilio pranešime teigiama, kad aplinkos sektoriaus srityse vienas pagrindinių rūpesčių – vėluojama įgyvendinti Miesto nuotekų valymo direktyvą.

2017 metais Europos Komisija įspėjo, kad Lietuva nėra užtikrinusi šios direktyvos reikalavimų. Paskaičiuota, kad mūsų šalyje dar apie 38,5 tūkst. gyventojų tebėra neprisijungę prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų. Pagal Valstybės kontrolės ataskaitą, tik 71 proc. komunalinių nuotekų išvaloma pagal ES reikalavimus, o turi būti 98 proc.

Dėl šios priežasties Europos Komisija 2017 metų vasarį pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Galutinis terminas Lietuvai, kad būtų įgyvendinti visi Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimai, – iki 2023-iųjų.

Aplinkos ministerija skelbia, kad padėdama spręsti gyventojų būstų prijungimo prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų problemą, savivaldybėms skyrė 2,35 mln. eurų dotaciją iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir 3,5 mln. eurų iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo. Dar bus suteikta  dotacijų iš LAAIF lėšų – šiam tikslui numatyta skirti 1 mln. eurų.

Pažymima, kad nauji ES reikalavimai atsiranda ne šiaip sau, o todėl, kad į aplinką patekusios nevalytos nuotekos daro milžinišką žalą, visų pirma, vandens telkiniams.

Pasaulyje didėjantis užterštumas sukelia katastrofiškas pasekmes. Specialistų teigimu, vandens telkiniai ypač jautrūs maistinėms medžiagoms, tokioms kaip azotas ir fosforas. Nuotekos, patekusios į vandenį, neigiamai veikia ekosistemą ir sukelia vadinamus žydėjimo procesus.

Kintant ekosistemai, vandens telkiniuose sumažėja žuvų, gyvūnų, o kai kuriais atvejais pradeda augti nuodingas medžiagas išskiriantys dumbliai, aplinka tampa netinkama poilsiui.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Krašto turtas
Praeities integracija

Kuponas Ukmergės žinios

Pridavimas

Ukmerges siluma

Vilkmerge restoranas

Ar sveikinsite moteris su Kovo 8-ąją?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų