Jo finansavimui pasirašyta sutartis tarp Ukmergės rajono savivaldybės ir Aplinkos projektų valdymo agentūros.
Projekto vertė – 161 257 Eur. Iš jų Aplinkos projektų valdymo agentūros skiriamos lėšos sudaro 104 867 Eur, o Ukmergės rajono savivaldybės biudžeto – 56 390 Eur.
Vietose, kur nuotekų išvadai negali būti tiesiogiai prijungiami prie esamų tinklų, nuotekų perpumpavimui bus įrengiami nuotekų siurbliai.
Projektą kuruoja UAB „Ukmergės vandenys“. Šios įmonės direktoriaus pavaduotojas Stanislavas Gilvydis pasakojo, kad projektui minimi 62 socialiai remtini ar pensinio amžiaus gyventojai buvo iš anksto atrinkti.
Tačiau besidomintieji tokia galimybe gali pranešti skambindami jų įmonės telefonais, nes šiemet planuojamas dar vienas analogiškas projektas. Jo metu taip pat bus finansuojamas tinklų tiesimas nuo gatvių iki pat gyventojų namų. Už tai mokėti žmonėms nereikės, o susimokėti teks tik už santechnikos darbus būstuose.
Pavaduotojas pasakojo, kad nelabai seniai jų įmonė vieną analogišką projektą jau įgyvendino. Jo metu suteiktomis galimybėmis galėjo pasinaudoti 67 žmonės.
S.Gilvydis sako, kad šiuo metu Ukmergėje bent 400 būstų dar yra neprijungti prie nuotekų tinklų. O tai yra gerokai per didelis skaičius, nei reikalaujama ES direktyvose. Iki 2023 metų tokių būstų Ukmergėje gali likti iki 200. Tačiau ir jų naudojamos vietinės sistemos privalo būti tvarkingos.
Pasak pavaduotojo, pagrindinis argumentas, dėl ko net ir atvedus tinklus iki pat namų, žmonės vis nenori prisijungti – taupumas ir papildomų išlaidų vengimas. Juk pigiau, kai nuotekos tiesiog susigeria į gruntą ir už tai mokėti nereikia. Taip nutinka, kai naudojamos dažniausiai nuo senų laikų įrengtos nesandarios talpos. Subėgusios į jas, nuotekos „prapuola“. Vandens tiekimo įmonė tai aiškiai supranta iš skaičių, kai, pavyzdžiui, 100 kubinių metrų vandens per metus suvartojantis vartotojas per tą laiką tik kartą užsako nuotekų išsiurbimo paslaugą ir išsiurbiami tik keli kubai nuotekų. Juk akivaizdu, kad kiti teršalai kažkur prapuolė.
Pavaduotojas sako, kad bus dedamos pastangos, kaip priversti gyventojus jungtis prie nuotekų tinklų, nes dabar sudaromos sąlygos, bet kai kurie to atsisako.
Tiesa, šia tema kalbama jau ne vienus metus – valdžios keičiasi, o situacija taisosi labai pamažu.
Praėjusią savaitę išplatintame naujojo aplinkos ministro Simono Gentvilio pranešime teigiama, kad aplinkos sektoriaus srityse vienas pagrindinių rūpesčių – vėluojama įgyvendinti Miesto nuotekų valymo direktyvą.
2017 metais Europos Komisija įspėjo, kad Lietuva nėra užtikrinusi šios direktyvos reikalavimų. Paskaičiuota, kad mūsų šalyje dar apie 38,5 tūkst. gyventojų tebėra neprisijungę prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų. Pagal Valstybės kontrolės ataskaitą, tik 71 proc. komunalinių nuotekų išvaloma pagal ES reikalavimus, o turi būti 98 proc.
Dėl šios priežasties Europos Komisija 2017 metų vasarį pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Galutinis terminas Lietuvai, kad būtų įgyvendinti visi Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimai, – iki 2023-iųjų.
Aplinkos ministerija skelbia, kad padėdama spręsti gyventojų būstų prijungimo prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų problemą, savivaldybėms skyrė 2,35 mln. eurų dotaciją iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir 3,5 mln. eurų iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo. Dar bus suteikta dotacijų iš LAAIF lėšų – šiam tikslui numatyta skirti 1 mln. eurų.
Pažymima, kad nauji ES reikalavimai atsiranda ne šiaip sau, o todėl, kad į aplinką patekusios nevalytos nuotekos daro milžinišką žalą, visų pirma, vandens telkiniams.
Pasaulyje didėjantis užterštumas sukelia katastrofiškas pasekmes. Specialistų teigimu, vandens telkiniai ypač jautrūs maistinėms medžiagoms, tokioms kaip azotas ir fosforas. Nuotekos, patekusios į vandenį, neigiamai veikia ekosistemą ir sukelia vadinamus žydėjimo procesus.
Kintant ekosistemai, vandens telkiniuose sumažėja žuvų, gyvūnų, o kai kuriais atvejais pradeda augti nuodingas medžiagas išskiriantys dumbliai, aplinka tampa netinkama poilsiui.
