„Ukmergėje gyventi liko beveik vieni senukai. Atėjo žiema, kaminai nekrėsti – tik ir girdi: vienur užsidegė, kitur užsidegė. Ar negalėtų savivaldybė arba ugniagesiai padėti senjorams? Juk mūsų – ne tiek daug, jėgų nebeturime. O ir tų kaminų valyti kasdien nereikia. Išvalytų kartą per kelerius metus ir mažiau gaisrų būtų“, – dalijosi mintimis senolė. Pasak jos, samdyti kaminkrėčiai tik pinigus paima, o darbo neatlieka. „Skelbimų, kad kaminus valo, yra. Bet kas iš to? Atvažiuoja, pastovi, su šluotyte truputį pašluoja ir išvažiuoja. Argi taip reikia kaminą valyti? Neišvalo, tada ir dega“, – skundėsi senjorė.

Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas sakė, kad ugniagesiams tenka susidurti su blogai išvalytų kaminų pasekmėmis. „Išsikviesti meistrą kainuoja. Vyresnio amžiaus žmonės siekdami sutaupyti nori, kad paslauga jiems būtų teikiama nemokamai, todėl ir mano, kad tai galėtų atlikti ugniagesiai. Tačiau ugniagesiai tokios paslaugos neteikia“, – kalbėjo jis.

Pasak D. Vyšniausko, jei meistras prastas, tai nekokybiškas ir darbas. Todėl jis pataria samdyti tik gerą specialistą, turintį rekomendaciją. „Švariai išvalytas kaminas yra tada, kai nušveičiama iki plytų ar metalo. Jei, išvalius krosnį, nėra traukimo, galima manyti, kad kaminas išvalytas blogai.“

Tarnybos viršininkas atkreipė dėmesį, kad ne visada meistras kaltas. Jo teigimu, jeigu kūrenama prastu kuru, tai ir gerai išvalytas kaminas greitai užsineša. Kaminas greičiau kemšasi nuo šlapių malkų, beržų žievių, bet labiausiai – nuo plastiko ir lakų.

„Žmonės dažnai kūrena tuo, ką turi. Sumeta į krosnis plastikinius maišelius, kitus netinkamus kūrenimui daiktus. Kartais kaminai būna užsikišę tiek, kad nebėra skylių“, – sakė jis ir pridūrė, kad yra ir daugiau faktorių, kurie gali lemti kaminų užsinešimą. Pavyzdžiui, kaminų išplanavimas ir įrengimas.

Kaminkrėtys Marius Šimkus, važinėjantis po visą Lietuvą, kaminkrėčiu dirba 13–14 metų, pastaruoju metu kaminus valo rotoriniu būdu. Pasak jo, valant kaminus, reikalingi įvairūs specialūs kaminų valymo įrankiai „visoms įmanomoms situacijoms“.

Valoma tol, kol ant sienelių nelieka suodžių. Išvalius kaminą, jo būklę galima įvertinti kamera, veidrodėliu arba per viršų pasišvietus prožektoriumi. „Būna neva kaminkrėčiai arba patys žmonės, jeigu užsikemša kaminai, pramuša susidariusius kamščius kokiais nors svoriais ir galvoja, kad jau išsivalė kaminus, o kad ant sienelių liko daug suodžių, kurie gali užsidegti ir sudeginti namus, nepamąsto, – patirtimi dalijasi kaminkrėtys. – Tenka  važiuoti po nekokybiškai atlikto kitų „kaminkrėčių“ darbo išvalyti, kaip priklauso. Dažnai žmonės bando valyti kaminus patys. Primeta visokių sunkių daiktų, kurie susiskersuoja, nutrūkus virvėms, užstringa kaminuose. Tenka važiuoti gelbėti.“

M.Šimkus sako, kad kaminą per kūrenimo sezoną rekomenduojama valyti du kartus. Tačiau to gali nepakakti. „Priklausomai, kuo kūrenama. Jei šlapiomis malkomis arba jei į krosnį metama kas papuola, dviejų kartų neužtenka“, – sako jis. Kaminkrėtys atkreipia dėmesį, kad netinkamai išvalyti ar neprižiūrimi kaminai didina gaisrų riziką. „Užsidegus suodžiams, kyla pavojus prarasti namus. Suodžių degimo temperatūra pasiekia 1 200 °C. Tokio karščio kaminai neretai neatlaiko. Jei įtrūksta kaminas, liepsna gali persimesti į namo vidų.“

Ukmergiškis kaminkrėtys Alvydas Aleksandravičius sakė, kad labai svarbu išvalyti ne tik suodžius, bet ir dervas, kurios būna prilipusios, tad joms šveisti pasitelkia šepečius – su paprasta šluotele kamino tikrai neišvalysi. Kamino gilumą pasiekia ne vien nuo stogo, bet ir per krosnį. Įprasto kamino valymas gali trukti 2–3 valandas ir ilgiau, jeigu kaminas stipriai užsikimšęs. Nuo to priklauso ir kaina. Ukmergėje ji prasideda nuo 30 eurų, bet gali išaugti ir dvigubai – iki 60 eurų.

A.Aleksandravičius pataria kaminą valyti kas tris mėnesius. „Tada bus ir kaminas švarus, ir tikrai nereikės bijoti gaisrų“, – sako kaminkrėtys.

Įdomu

Kaminkrėtys – sena ir garbinga profesija, apipinta įvairiais prietarais. Buvo tikima, kad kaminkrėčiai, kurių darbas apsaugoti pastatus nuo gaisrų, neša laimę. Todėl su kaminkrėčiu negalima pyktis. Norint prisivilioti sėkmę, patariama, sutikus kaminkrėtį, patrinti jos sagą, o dar geriau – jį apkabinti ir išsitepti suodžiais.

Iš pradžių kaminų valymas buvo namų savininkų reikalas, tik vėliau, daugėjant keliaaukščių namų su kaminais bei sudėtinga dūmtraukių sistema, atsirado kaminkrėčio profesija.

Senovėje kaminkrėčiais dažniausiai tapdavo nedidelio ūgio ir smulkaus sudėjimo vyrai, neretai – paaugliai, kadangi dažnai tekdavo patiems įsisprausti į gana siaurų kaminų vidų.

Pirmuoju pastatu, kuriame buvo išvalyti visi kaminai, laikomi Danijos ir Norvegijos karaliaus Kristijono IV rūmai Kopenhagoje. Tai įvyko 1639 m., o po didelę dalį Kopenhagos nuniokojusio gaisro 1728 m. kaminkrėčių klausimas buvo sprendžiamas valstybės lygmeniu. 1778 m. Danijos karaliaus įsakymu krašte įkurtas pirmasis kaminkrėčių cechas ir kaminkrėčių mokykla. Įdomu tai, kad mūsų laikais danų kaminkrėčių mokymai trunka net ketverius metus.

Nuo seno kaminkrėtys įsivaizduojamas apsivilkęs uniformą su didelėmis blizgančiomis sagomis, o cilindras – neatsiejama kaminkrėčio įvaizdžio dalis. Žmonės tikėjo, kad į cilindrą kaminkrėtys susideda smulkesnius kaminų valymo įrankius, be to, aukštas galvos apdaras galėjo išgelbėti gyvybę nuo krentančios plytos. Šiuolaikiniai kaminkrėčiai atrodo  kitaip, tačiau jų darbas toks pats reikšmingas ir atsakingas.

Kaminkrėtys – įvairių tautų folklore yra linksmas pasakojimų personažas. Viena žinomiausių pasakų – H. K. Anderseno „Piemenaitė ir kaminkrėtys“.

Kaminkrėčio darbas yra ne tik suodinas, bet ir pavojingas, nes dirbama aukštyje. Tam naudojamos įvairios kopėčios, pritaikytos skirtingiems stogams. Būtina saugoti ir savo kvėpavimo takus: naudoti respiratorius arba, jeigu labai dulka, kaukes, visiškai dengiančias veidą.