Spausdinti šį puslapį

Miškininkai imasi tvarkyti nuniokotus miškus

Miškuose gausu išlūžusių medžių ir šakų. Miškuose gausu išlūžusių medžių ir šakų.

Ekstremalusis snygis pridarė bėdų miškuose – spygliuočių miškai dabar atrodo lyg po uragano: visur priversta šakų ir medžių kamienų. Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas sakė, kad dėl pridarytos žalos iš regiono miškų teks išgabenti per 1 000 kietmetrių medienos.

Pastarosiomis dienomis ne vienam ukmergiškiui, išėjusiam pasivaikščioti arčiau miesto esančiais miško keliukais, už akių kliūna išlūžusios medžių šakos. Snygis baigėsi, o šakos tebeguli. Kada ir kaip jos bus tvarkomos?

Padalinio vadovo teigimu, tvarkymo darbai jau pasidėjo. Pasak. V. Šalčiūno, jie pirmumo tvarka pradėti ten, kur aktualiausia. Pirmiausia sniegolaužos šalinamos nuo kelių ir keliukų, kad jais būtų galima važiuoti. Tik atlaisvinus kelius, tvarkomi patys miškai.

Pavienių išlūžusių šakų miškininkai nerenka ir iš miškų negabena. Šakos tiesiog patraukiamos nuo kelių ir keliukų gilyn į mišką.

Ten, kur vyksta intensyvūs miško valymo darbai, jeigu yra daug šakų, jos surenkamos ir parduodamos kaip kirtimo atliekos. Tokios šakos tampa biokuru.

V.Šalčiūnas paaiškino, kad šakų rinkimas yra daug rankų darbo reikalaujantis procesas, tad šiuo metu, kai šakos įšalusios į sniegą, rankomis ištraukti jų beveik neįmanoma. Tam nėra nei pajėgumų, nei finansinių išteklių. Šį darbą atlikti bus galima tik atšilus orams.

„Kai kurias šakas patraukia medžiotojai, kai kurias – po mišką vaikštantys gyventojai, daugiausia šakų patraukia miškininkai“, – sakė V. Šalčiūnas.

Kur dirba technika ir susidaro didelė šakų koncentracija, jos surenkamos ir išvežamos iš karto.

Padalinio vadovas kalbėdamas apie nuostolius atkreipė dėmesį, kad duomenys preliminarūs, nes kol kas ne visur pavyko nuvažiuoti.

Įskaitant ir tuos medžius, kuriuos teks kirsti, iš padalinio miškų teks išgabenti per 1 000 kietmetrių medienos. Kirsti prisieis tuos medžius, kurie nebegalės vegetuoti – nulaužtus pusiau, išverstus iš šaknų, smarkiai aplaužytus ir dėl to likusius beveik be šakų.

Žiemą spygliuočiai nukenčia daugiau. V. Šalčiūno teigimu, labiausiai nukentėjo pušynai. „Eglių šakos yra tokios, kad kai ant jų susikaupia per daug sniego, jos palinksta žemyn, ir sniegas tiesiog nučiuožia. Todėl pušynai nukentėjo labiausiai, ypač vyresni“, – sakė pašnekovas. Mieste neatlaikiusios sniego išlūžo pušų šakos Vilniaus gatvėje, greta senųjų žydų kapinių, o rajone gausiausiai pušų auga palei Šventosios upę, tad daugiausia nuostolių susidarė Pašilės girininkijoje.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)