Nekilnojamasis turtas senamiestyje – našta ar privilegija?

„Pigiausių medžiagų naudojimas – pražūtingas autentikai“, – teigia ekspertai.   Gedimino Nemunaičio nuotr. „Pigiausių medžiagų naudojimas – pražūtingas autentikai“, – teigia ekspertai. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Ukmergės senamiestis – vienas iš nedaugelio Lietuvoje pripažintų paveldo objektų. Turbūt kiekvienas ukmergiškis turi savo nuomonę, kaip jis turi būti tvarkomas. O kokias įžvalgas apie senamiestį pateikia ekspertai?

Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros lektorė-ekspertė, daktarė Jolita Butkevičienė atkreipia dėmesį, kad Ukmergė yra turtinga savo istorija, o miesto plano schema įtraukta į visus Lietuvos urbanistikos istorijos leidinius. Jos teigimu, istorija traukia turistus ir kelia pasididžiavimo, pagarbos jausmą, tad rajono strategijos kūrėjai turėtų šiomis galimybėmis pasinaudoti suteikdami daugiau žinių apie miesto istoriją tiek gyventojams, tiek svečiams. Dabar, jos manymu, apie tai trūksta informacijos.

Ar kultūros paveldas yra našta, ar privilegija? Pasak J. Butkevičienės, viena esminių priežasčių, kodėl paveldas, kuriuo turėtume didžiuotis ir džiaugtis kaip privilegija, tampa našta, kalbėtoja nurodė nepakankamą ryšį tarp miesto ir jo gyventojų.

Ryšys su vietove formuojasi iš kartos į kartą, kada žmogus jaučia, jog čia yra jo šaknys, kad ši vieta yra jo, jo tėvų, senelių ir prosenelių.

J.Butkevičienės pastebėjimu, Ukmergės istorija rodo, kad miesto gyventojai ne sykį buvo ištremti, išnaikinti, pakeisti kitais. Iki I pasaulinio karo Ukmergėje buvo stiprios ir gausios žydų bei lenkų bendruomenės, kurių po I ir II pasaulinių karų mūsų mieste beveik nebeliko, inteligentija buvo ištremta.

O sovietmečiu gyvavusi paskyrimų praktika neleido ir neskatino glaudaus ryšio su savo gimtuoju miestu. Todėl dabartiniai Ukmergės gyventojai nėra taip įsišakniję, susigyvenę su miestu, kaip galėtų būti kitomis istorinėmis aplinkybėmis. Tai būdinga ne tik Ukmergei, bet ir kitiems seniesiems Lietuvos miestams.

J.Butkevičienės manymu, nejausdami ryšio su vietove, pasididžiavimo jos istorija, žmonės nemato būtinybės saugoti ją, kaip paveldą. Nes supančios aplinkos nelaiko savastimi. O istorija yra kapitalas ir tai reikėtų įsisąmoninti.

„Istoriškai susiklosčiusios miestų dalys, o ne daugiabučių kvartalai, yra traukos laukai“, – akcentavo ji. Paveldosaugos reikalavimai orientuoti ne į ribojimus, bet į išsaugojimą. Taip juos reikėtų suprasti. Tinkamai prižiūrimas paveldas didina turimo turto vertę.

Aikščių trauka

Jau kurį laiką Ukmergės mieste vyksta darbai – tvarkomos aikštės prieš savivaldybės administracijos pastatą bei kraštotyros muziejų, parkas, jau užbaigti darbai aikštėje prie turgavietės. Turime surenovuotą aikštę priešais kultūros centrą.

Architektas, Statybos ir architektūros teismo ekspertų sąjungos pirmininkas, teritorijų planavimo specialistas Gintautas Tiškus sako, kad svarbu vaizdas, kuris siejamas su architektūrine aplinka, identitetas, prieigos, trauka įvairioms tikslinėms grupėms, pasiekiamumas, patogumas bei funkcionalumas, kintantis pagal sezoniškumą. Ar netoliese yra autobusų stotelė, ar aikštėje yra suolelių, pavėsio zonų, apšvietimas, ar yra veiklų skirtingoms interesų grupėms? Paaugliui svarbu galimybė važinėtis riedlente, kad veiktų nemokamas internetas, o vyresnio amžiaus žmogui norisi ramybės.

Eksperto teigimu, aikštės turi būti suprojektuotos taip, kad jose sau vietą ir veiklą galėtų atrasti kuo įvairesnė publika, nes jos skirtos visiems. „Aikštėse turi virti gyvenimas“, – sako G. Tiškus.

Nemažą reikšmę turi administravimas, numatant tradicinius renginius bei kitas veiklas. Vertinami struktūriniai, socialiniai, kultūriniai ir psichologiniai aspektai, nuo lokacijos, paveldosauginės vertės iki emocinio fono.

G.Tiškaus pastebėjimu, aikštė ar skveras turi būti „ne proginė, o kasdien miestiečių naudojama erdvė“. Turistų trauką didina edukaciją leidžiantys patirti dalykai. Anot jo, projektuojant viešąsias erdves gyventojų įtraukimas į diskusiją yra būtinas, nes kitu atveju, pradėjus vykdyti rekonstrukciją, gali kilti nepasitenkinimas. „Labai svarbu, kad rekonstrukcija kiltų ne dėl lėšų įsisavinimo, o iš reikmės, įvertinus, kokios savybės netenkina, ieškant, ką ir kaip reikia pagerinti.“

Užklaustas apie jau įgyvendintus bei dabar įgyvendinamus projektus, G. Tiškus atsakė, kad laikas parodys, kaip juos vertinti. Praėjus keletui metų, pasimatys, ar priimti sprendimai buvo teisingi, o darbai atlikti kokybiškai.

Situacija taisytina

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto docentas Dalius Vrubliauskas 2019 metų pavasarį kartu su studentais vykdė fragmentinį Ukmergės senamiesčio pastatų tyrimą, atliko 50-ies statinių Gedimino, Kauno, Žuvų gatvėse, Kęstučio aikštėje apžiūrą ir įvertino architektūriniu požiūriu.

Pasak jo, didelę įtaką senamiesčiui daro inžinerinių, komunikacinių tinklų bei kelių tiesimas. Dėl šių darbų didžioji dalis senamiesčio pastatų prarado savo estetines savybes.

Daugelyje vietų matyti cementizacija, kuri „žlugdo autentiškas medžiagas“. Tendencija naudoti pigiausias medžiagas, pavyzdžiui, plastiką, sunaikina pagrindinių fasadų autentiškumą, o industrializuoti elementai užgožia tradicinius.

Neišnaudojami plotai veiklai – stogų kampai leidžia įžiūrėti plėtros galimybes, nekeičiant statinių formos.

Atkreipia dėmesį, kad šiais klausimais mažai komunikuojama su visuomene.

Tačiau, pasak docento, situacija taisytina. Pavyzdžiui, išleidus informacinį leidinį, kuriame būtų pristatoma miesto tapsmo istorija, senamiesčio pastatų savitumas, pateikiamos tvarkybos taisyklės, kaip prižiūrėti paveldą, kad jis išlaikytų savo vertę ir kurtų gerovę, bei jį padalijus senamiesčio pastatų savininkams, jie įgautų daugiau žinių ir labiau įvertintų savo turtą. Tada kiltų ir pagarba, ir pasididžiavimo jausmas, ir didėtų motyvacija išsaugoti paveldą, į jį investuojant. 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Komentarai  

+2 # Vardas 2021-03-07 06:24
Apie tvorelę iš nuotraukos. Tai turejo būti "KALVIŠKO" tipo tvorelė senamiestyje, kultūros paveldo objekte - taip ji įvardyta projekte. Klausimas miesto architektams ir senamiesčio specialistams:ar tie 3 lenkški ar kiniški segmento puošybos elementai už bendrą 7 eur sumą (jų internetinė kaina 5+1+1) nors kažkiek primena kalvišką darbą ???
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

lzukt.lt

Krašto turtas
Praeities integracija

Kuponas Ukmergės žinios

Pridavimas

Vilkmerge restoranas

Ar ketinate skiepytis “AstraZeneca” vakcina?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų