Vilniaus regioninio valstybės archyvo Dokumentų saugojimo ir apskaitos vyresnioji specialistė Edita Rimkė apie archyvus kalba labai iškiliai. „Juose sukaupta valstybės istorija, žmonių gyvenimai. Visa tai saugoma, tausojama“, – sako ji.

Pasakojo, kad prieš 25-erius metus, 1996 m. balandžio 1 d., istorinio, kultūrinio paveldo išsaugojimui buvo įkurtas Vilniaus apskrities archyvas. Po metų Ukmergėje įsteigtas jo filialas, kuris veikė iki 2006 m.

2017 m. sausio 1 d. Vilniaus apskrities archyvas buvo pertvarkytas į  Vilniaus regioninį valstybės archyvą. Per du dešimtmečius jis sukaupė labai daug pokario ir Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio vertingų dokumentų.

Tarp jų – buvusio Architektūros muziejaus dokumentų kolekcijos, Paminklų restauravimo, Miestų statybos, Respublikinio žemėtvarkos projektavimo, Biotechnologijos instituto, Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcijos sukauptos medžiagos. Taip pat Širvintų, Ukmergės, Trakų, Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų, Eišiškių, Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų rajonų teismų, žemėtvarkos, vietos valdžios institucijų, mokyklų, bibliotekų dokumentai.

Jie ne tik tausojami saugyklose – archyve taip pat rengiamos virtualios parodos, seminarai, organizuojamos ekskursijos.

Sukurta ir Elektroninio archyvo informacinė sistema, teikiamos skenavimo, fotografavimo paslaugos. Taip suteikiamos sąlygos vartotojams greičiau surasti, pasinaudoti, išsaugoti reikiama informacija.

Vilniaus regioniniame valstybės archyve saugoma nemažai su Ukmerge susijusių dokumentų.

„Turime daug dokumentų: nuo kolūkių iki apylinkių vykdomųjų komitetų, teismų, apylinkių tarybų ir viršaičių... Taip pat agrarinės reformos tarnybų veiklos dokumentus.

Saugome Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos, Ukmergės kraštotyros muziejaus, Ukmergės Vlado Žvirblio pedagoginės mokyklos, Ukmergės kultūros rūmų veiklos dokumentus.

Taip pat turime Siesikų (Daugailių) buvusio dvaro parko, buvusio Taujėnų dvaro parko inventorizacijos medžiagas, Ukmergės rajono gamtos ir kultūros paminklų žemėlapį, Ukmergės rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų planus, Ukmergės senamiesčio kvartalo Nr. 1 istorinius tyrimus. Labai daug ką galima pas mus rasti nuo dokumentų iki nuotraukų“, – su Ukmerge susijusius dokumentus vardijo E. Rimkė.

Pasidomėjus, kokių dokumentų dažniausiai ieško atvykstantys ukmergiškiai, sako, kad – darbo stažui reikalingų dokumentų, kai prasidėjo žemės grąžinimo procesai, dažniausiai ieškojo žemės dokumentų.

Pažymi, kad jų archyve saugomi dokumentai taip pat buvo panaudoti ir leidžiant įvairius leidinius bei knygas. 2010 m. išleista knyga „Vilniaus Bernardinų kapinės 1810–2010“; 2012 m. – leidinys „Vilniaus paminklai. Kaitos istorija, 2015 m. – „Plastinis Vilniaus planas iš Vilniaus geto. Aplinkybės, liudijimai, autoriai“ bei kiti leidiniai.

Pasak pašnekovės, archyvas yra ne tik uždara patalpa su išsaugotomis bylomis, kabinetais, bet ir galimybė prakalbinti lapus, kurie išsako tautos žaizdas, to laikotarpio kūrėjų džiaugsmus ir rūpesčius.