Šalies gimnazijoms dovanojama Vykinto Vaitkevičiaus ir Aistės Petrauskienės knyga „Lietuvos partizanų valstybė“. Po vieną knygos egzempliorių pasieks ir Ukmergės rajono gimnazijas.

„Partizaninio karo istorija – ne tik skaudus ir kraujo aukos pareikalavęs laikotarpis, tai kartu – ir įkvėpimo, ryžto, drąsos, atsidavimo pavyzdys. Tai – gyva pilietiškumo mokykla su skaudžiais, sudėtingais, bet tikrais žmonių gyvenimais. Tai – pasakojimas apie tarpukario dvasia užaugusių daugiausia dar visai jaunų žmonių kartą, kurie nusprendė priešintis okupacijai ginklu ir žodžiu“, – rašoma pranešime apie knygą.

V.Vaitkevičiaus ir A. Petrauskienės knygoje „Lietuvos partizanų valstybė“ (2019, „Alma Littera“) pateikiama nauja 1944–1953 m. partizaninio karo interpretacija. Vaizdingai atskleidžiama, kas yra partizanai ir kokie buvo jų kovos tikslai. Kaip teigia knygos autoriai, atsiversti šią knygą – pirmą kartą partizanų dokumentų, spaudos, nuotraukų kalba ir laisvės kovų dalyvių lūpomis papasakotą istoriją – tas pats, kaip atkelti lig šiol slėptą bunkerio dangtį ir leistis į nepaprastą kelionę.

Knyga parašyta miško brolių, Lietuvos partizanų vertybine dvasia. „Ji kupina naujų faktų, nežinomų gyvenimo istorijų, unikalių nuotraukų, niekada nelankytų paveldo vietų žemėlapių su koordinatėmis, todėl tikimasi, kad knyga bus puiki metodinė priemonė istorijos bei pilietinio ugdymo mokytojams, o moksleivius pakvies savarankiškai atrasti šį istorijos tarpsnį. Galbūt tai bus paskatinimas pasidomėti savo šeimos arba gyvenamosios vietovės istorija, kuri paaiškės besanti įkvėpimo ir atminties vertu reiškiniu“, – rašoma pranešime.

Knygos autoriai, įsigilinę į temą, yra tikri šios srities žinovai. V. Vaitkevičius yra humanitarinių mokslų daktaras, istorijos ir archeologijos vyriausiasis mokslo darbuotojas. A. Petrauskienė – istorikė, mokslų daktarė, Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio vadovė.

Pasiteiravus, ar knygoje yra žinių apie  Ukmergės krašto partizanus, V. Vaitkevičius sakė: „Knyga yra apie visos Lietuvos partizanus, taip pat ir Ukmergės krašto. Tai – pasakojimas, kaip buvo einama į Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, kas buvo po to.“ Bendraautorius nurodė, kad knygą sudaro 50 nelabai didelių skyrių, kuriuose pateikiami įvykiai, vietos, asmenys.

A.Petrauskienė papildė, kad knyga yra bendrai apie partizaninio karo reiškinį, tiksliau, naują jo interpretaciją. Knyga sudaryta tokiu principu, pagal kurį pasakojama partizaninio karo istorija, pateikiamos, autorių nuomone, ryškiausių asmenų biografijos ir įvairios partizaninio karo vietos. Taigi Ukmergė knygoje paminėta kalbant apie kautynes Lėno miške. Tam skirta pastraipa.

Studentai, mokytojai, tarnautojai, karininkai, kūrėjai lemiamą akimirką stojo į kovą su okupantu ir neįtikėtinai sunkiomis sąlygomis kūrė pogrindžio valstybę. „Laisvės kovotojai veikdavo naktimis, ilsėdavosi dieną; gebėdavo gyventi miške, pelkėse savaitėmis ir mėnesiais; apsiprasdavo ankštame bunkeryje, kuriame uždegus žibalinę lempą imdavo trūkti oro...“ – jų atsiskyrimas, autorių manymu, iki šiol trukdo priimti partizanus kaip savus ir suvokti jų auką.

„Asmeninę partizanų tapatybę rodo po iškilmingos priesaikos suteikti slapyvardžiai, kurie saugumo sumetimais vėliau dažnai buvo keičiami. Vienais atvejais senosios partizanų tapatybės – krikšto vardo, pavardės arba pavardžių – neliko nė pėdsako, kitais naujoji ir senoji tapatybė derėjo ir iš šio sąlyčio kilo trečioji – mišri – laisvės kovotojo savivoka. Iš 30 labiausiai visoje Lietuvoje paplitusių partizanų slapyvardžių ¼ yra tautiniai arba didžiųjų kunigaikščių vardai (Jaunutis, Kęstutis, Šarūnas ir kt.), likę – gamtos jėgų ir reiškinių, paukščių, žvėrių, augalų, medžių pavadinimai (Žaibas, Dobilas, Ąžuolas ir kt.), – rašoma knygoje. – Nuo pat partizaninio karo pradžios kovotojai vienas kitą vadino broliais, kovos broliais, laisvės kovos broliais ir sesėmis, taip jie kūrė slaptą miško broliją.“ Tačiau „Su tikrais tėvais, žmonomis ir juo labiau vaikais miškinių ryšys buvo silpnas, trūkinėjo arba jo visai nebuvo.“

Naują požiūrį formavo kruopštūs šios srities tyrimai ir surasti dokumentai. „... didieji Lietuvos partizanų archyvai bidonuose, į kuriuos rūpestingai sudėti dokumentai piešia pačių laisvės kovotojų surinktos kovos istorijos paveikslą, buvo surasti ir restauruoti jau po to, kai buvo parašyti ir paskelbti svarbiausi partizanams skirti veikalai“, – rašoma knygoje. Minėti archyvai surasti skirtingai: vieni – tikrinant nurodytas vietas metalo ieškikliais, kiti – atsitiktinai. Archyvus sudaro įsakymai, aktai, raportai, suvestinės, sąrašai, laiškai ir kiti dokumentai. Autorių teigimu, pirminė jų apžiūra parodė, kad veikė partizanų valdymo, teisėsaugos institucijos, karinės, ryšių, ūkinės struktūros, buvo plėtojama visuomeninė veikla, leidyba ir diplomatiniai ryšiai.

Knygoje pateikiamas partizanų duotos priesaikos pavyzdys. Ji skambėjo taip: „Įstodamas į LLA organizaciją akivaizdoje Dievo ir visų kritusiųjų už Lietuvos laisvę prisiekiu dėl Lietuvos nepriklausomybės ir tolesnės jos gerovės kovoti, pasiduodamas šios organizacijos drausmei, pildydamas vadovybės pavestas pareigas ir švenčiausiai laikydamas patikėtas paslaptis. Gerai žinau, kad už sąmoningą uždavinių nevykdymą ir paslapties išdavimą gresia mirties bausmė. Tai, ką pasižadu, te Dievas laikyti man padeda.“

Knygos autoriai, siekdami, kad knyga pasiektų kuo daugiau skaitytojų ir bendradarbiaudami su Nacionaline švietimo agentūra (NŠA) bei Vasario 16-osios fondu, pasirūpino, kad knyga atsidurtų visose šalies gimnazijose. Daugiau nei 4-iems šimtams gimnazijų visoje Lietuvoje knygas padovanojo Vasario 16-osios fondas.

NŠA Komunikacijos ir kontaktų skyriaus vedėja Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė  sakė, kad kiekvienai gimnazijai skirta po vieną knygos egzempliorių. Knygos bus perduotos mokykloms per savivaldybes ar švietimo skyrius kovo mėnesį.

Rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Bakučionienė paminėjo, kad rajono ugdymo įstaigos sulaukia ir daugiau dovanojamų knygų. Kasmet bibliotekų lentynas papildo visuomeninė akcija „Knygų Kalėdos“. Kartą per metus knygų dovanoja Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“. Knygos į mokyklų bibliotekas keliauja koordinuojant Užupio pagrindinės mokyklos bibliotekai. Per Švietimo ir sporto skyrių jos pasiekia ikimokyklinio ugdymo įstaigas visame rajone. Šiemet kiekvienai įstaigai ir net skyriams padovanota po 12 skirtingų pavadinimų knygų.

UŽ inf.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų