Statistikos departamento duomenimis, praėjusį balandį gerokai padidėjo statybų sąnaudos. Palyginti su kovu, statybų sąnaudų elementų kainos išaugo 2,4 proc.
Departamento Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Grigaravičienė atkreipė dėmesį, kad ryškesnis kainų augimas prasidėjo kovą.
Daugiausia įtakos tam turėjo didėjęs darbo užmokestis bei kilusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos. Ypač sparčiai brango metalo gaminiai (5,4 proc.), langai ir durys (4,8 proc.), medžio gaminiai (3,8 proc.).
Iš statinių per mėnesį daugiausia – 3,3 proc. – pabrango negyvenamųjų pastatų statyba. Gyvenamųjų pastatų statybų kainos per mėnesį padidėjo 2,8 proc.
Statistikos departamento duomenimis, per metus statybų sąnaudų elementų kainos padidėjo 4 proc. Tačiau tai nėra didžiausias kainų augimas per pastaruosius penkerius metus.
Dar didesnis metinis kainų augimas statybų sektoriuje buvo fiksuojamas 2019 m. birželį. Tada metinis statybų sąnaudų kainų didėjimas siekė 5,2 proc.
Augimo pradžia – Kinijoje
Pasak Statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, nevaldomą kainų augimą sukėlė Kinija, kurios rinka, kaip ir JAV, po pandemijos atsigavo ypač greitai. „Kinai žaliavų biržose supirko 40 proc. konstrukcinio statybinio plieno. Tai sukėlė didžiulį kainų cunamį. Kai viena valstybė superka tokį kiekį žaliavų, pasekmės lieka“, – kalbėjo jis.
Pasak asociacijos vadovo, į tai reagavo ir visų kitų statybinių medžiagų biržos: ėmė kilti medienos, stiklo, cemento, plastiko, taip pat ir elektros instaliacijos medžiagų kainos.
Pasak pašnekovo, įtakos bendram kainų kilimui turėjo ir tai, kad pernai dėl audrų veiklą buvo priverstos apriboti kai kurios Amerikos naftos gavybos įmonės.
Dėl to pabrango tokios statybinės medžiagos kaip polistirenas, kurio gamybai naudojami naftos produktai. Jo gamintojai ėmė dirbti su pertrūkiais, fabrikai rinkai negalėjo pateikti reikiamo polistireno kiekio.
Be to, praėjusiais metais užsiliepsnojo didžiulis polistireno fabrikas Nyderlanduose. „Šios medžiagos stygius pasijautė visoje Europoje, o atsivežti iš Azijos kol kas neįmanoma ir dėl šimtais procentų pabrangusios konteinerių nuomos“, – aiškino asociacijos vadovas.
Statybinių medžiagų kainų sprogimas – globalus reiškinys. „Neįtikėtinas brangimas. Po Nepriklausomybės atkūrimo taip sukrėsta dėl žaliavų kainų kilimo rinka dar nebuvo. Tai galvos skausmą kelia ir rangovams, ir užsakovams“, – teigė asociacijos vadovas.
Kol kas statybos dėl brangstančių statybinių medžiagų nestoja, bet D. Gedvilas pripažįsta, kad įtampa jaučiama. Ypač su nerimu situaciją stebi tie, kurie projektus įgyvendina už ES struktūrinių fondų lėšas.
„Rangovai nuogąstauja, kad, jei vykdys įsipareigojimus, gali patirti didelių nuostolių. O jeigu apsispręstų nevykdyti sutarčių, grėstų baudos ir gali tekti iš viso nutraukti veiklą. Ne pyragai ir užsakovams. Jei nebus įvykdyti sutarčių reikalavimai, jiems gali tekti grąžinti Europos Sąjungos lėšas“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Jis prognozuoja, kad dėl pabrangusių žaliavų šiemet gali būti neįgyvendinta apie trečdalis Valstybės investicijų programoje numatytų objektų.
Nedrąsiai D. Gedvilas kalbėjo ir apie tai, kaip brangstančios statybos gali atsiliepti nekilnojamojo turto rinkai. Pastaruoju metu būstų paklausa bei jų kainos irgi muša rekordus.
Tikisi, kad stabilizuosis
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius abejoja, kad smarkiai brangstančios statybos artimiausiu metu kaip nors galėtų pakeisti dabartines tendencijas.
Pasak M. Statulevičiaus, nevaldomai ir neprognozuojamai didėjančios statybų išlaidos gali kristi ant rangovų ir vystytojų pečių. Bet ilgainiui, jeigu tokia situacija užsitęs, kainų korekcijos esą įmanomos. Jo teigimu, aiškesnis vaizdas bus rudenį: „Yra ženklų, kad galbūt iki rudens kainos stabilizuosis. Gal jos ims mažėti ir tokios įtampos rinkoje nebus.
Bet jeigu tokia situacija užsitęs, natūralu, kad didėjančios statybų sąnaudos iš pradžių persikels į rangos kontraktus, o vėliau – ir į sutartis su pirkėjais.
Kol kas tokių atvejų, kad dėl išaugusių sąnaudų būtų nutraukiamos sutartys arba būtų siūloma žmonėms primokėti, nėra buvę. Bet jau yra, kas mąsto, jog reikėtų įvesti tam tikrus indeksavimo modelius ar kažkaip nustatyti galimybę peržiūrėti kainas.“
M.Statulevičius taip pat mano, kad yra rizika, jog dėl brangstančių medžiagų statybų tempai gali sulėtėti ir susidaryti situacija, kai rangos kompanijos negalės įgyvendinti sutarčių pagal tas kainas, dėl kurių buvo suderėta.
„Gali pasitaikyti atvejų, kai, pabrangus medžiagoms ir padidėjus darbų išlaidoms, labiau apsimokės nutraukti sutartis arba sumokėti baudas. Tam tikri projektai gali būti stabdomi“, – svarstė jis.
Pastaruoju metu didėja ne tik statybos, bet ir remonto kainos. Balandį, palyginti su kovu, remonto kainos didėjo 2,5 proc., o palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai – 3,6 proc.
UŽ inf.
