„Kai pirkau savo gyvenamąjį plotą prieš 20 metų, kaimynas turėjo tik negyvenamą lūšnytę. Su žmona ėmė statytis pastatus. Po šitiek metų, kai kaimynams prireikė tvarkytis dokumentus, sužinojau, kad jie statėsi savavališkai. Nuo mano sklypo pasistatė 3 pastatus arčiau negu 3 metrai“, – dėstė moteris. Negana to, viską nukreipė į jos žemę. Pasidarė kanalizacijos šulinį ir daug metų leido į jos žemę paplavas iš skalbimo mašinos, kriauklės, dušo kabinos ir nuo stogo lietvamzdžių.
Anot ukmergiškės, kai pirko sklypą, žemė jame buvo sausa, moteris sodino daržą. Vėliau pastebėjo, kad žemė darosi šlapia. „Niekaip nesupratau, iš kur. Daug metų mokėjau už žemę mokesčius, bet nei sodinti, nei statyti nieko negalėjau.“
Moters teigimu, vamzdžiai buvo užslėpti, užsodinti krūmais. Dabar krūmų nebėra, tik dilgėlės – taip ir pastebėjo, kad nuotekos bėga į sklypą.
Teigia sakiusi kaimynui, kad susitvarkytų, bet jis nepaiso. Tada ėmė ieškoti pagalbos. Karantino metu, negalėdama niekur kreiptis gyvai, paskambino tuometei miesto seniūnei, kuri pranešė aplinkosaugininkams. Tačiau šie niekuo nepadėjo.
Pasakojo skambinusi į UAB „Ukmergės vandenys“. Bendrovės direktorius esą tikino, kad padarys tvarką, bet lig šios dienos niekas nieko nesutvarkė.
Dar dėl šios situacijos skambino savivaldybės administracijos Urbanistikos ir infrastruktūros skyriaus vedėjui, bet ir čia pagalbos nesulaukė. Situacijos įvertinti buvo atvykęs savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus.
„Iš abiejų pusių pas kaimynus sausa, o pas mane ir vasarą su guminiais per savo žemę eiti reikia“, – guldė savo rūpesčius moteris.
Galiausiai kreipėsi į advokatą, kuris patarė visur kreiptis raštiškai ir rinkti atsakymus.
Apie situaciją paprašėme pakomentuoti tarnybų, į kurias kreipėsi ukmergiškė, atstovų.
Strateginio planavimo, investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjas Tadas Balžekas sakė, kad, jo duomenimis, nuo kaimyno namo stogo yra nuvestas lietvamzdis, iš kurio vanduo bėga ant trinkelių, o nuo jų dalis vandens nubėga ir pas į redakciją skambinusią moterį, nes nuolydis yra į tą pusę. „Tiesiog lyja lietus ir dėl aukščių skirtumo dalis vandens nubėga pas ją.“
Jis patikslino su moterimi bendravęs keletą kartų. „Bandžiau susitarti, kad būtų galima vietoje viską apžiūrėti, bet manęs iškart neįsileido, o tik išsakė pretenzijas, kad viskas blogai ir mes nieko nedarome.“
Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas A. Dutkus patikslino, kad pastaruoju metu moteris į skyrių kreipėsi dėl kaimynystėje nenušienautos žolės. Kaimynas įpareigotas nusišienauti. Dėl nuotekų ji buvo skambinusi gerokai anksčiau.
Vedėjas patvirtino, kad apžiūrint kaimyninius sklypus, nustatyta jog paviršinės nuotekos išties bėga į moters sklypą. Buvo duotas nurodymas kaimynui iškasti griovelį, kuris surinktų lietaus nuotekas. „Net ir paviršinis vanduo neturėtų patekti į kaimyninį sklypą“, – sakė A. Dutkus. Ar namo šeimininkas įvykdė įpareigojimą? Vedėjas pakomentuoti negalėjo, sakė aplinkybes, kur išvestas buitinių nuotekų nutekėjimas, tiria aplinkosaugininkai.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Komunikacijos skyrius informavo, kad aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę pranešimą dėl galimai leidžiamų buitinių nuotekų, praėjusių metų lapkričio 17 d. atliko vietos apžiūrą. Jos metu „rastas išvestas į kiemą iš gyvenamojo namo virtuvės vamzdis. Nuotekų išleidimas užfiksuotas nebuvo“. Siekiant išvengti ateityje galimo buitinių nuotekų išleidimo į aplinką, kaimyninio namo savininkas buvo įpareigotas vamzdį pašalinti arba pajungti į išgrėbimo duobę.
Po savaitės atvykus patikrinti situacijos, nustatyta, kad vamzdis nuvestas į išgrėbimo duobę. Per šį patikrinimą, pasirodo, ukmergiškė buvo išsikvietusi ir TV3 pagalbos žurnalistus.
„Kartu apžiūrėjome visus prijungimus, priekaištų ar pastabų nebuvo gauta. Nuo to laiko dėl problemų niekas į AAD nesikreipė ir skundų negauta“, – teigia aplinkosaugininkai.
UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas sakė, kad pastebėjus savavališką buitinių nuotekų išleidimą į aplinką, apie pažeidimą reikėtų informuoti Ukmergės aplinkos apsaugos inspekciją. Bendrovės duomenimis, į redakciją besikreipusios moters kaimynas turi galimybę prisijungti į bendrus tinklus – prieiga atvesta iki sklypo ribos. Tačiau kol kas jungtis nepageidauja.
Taip pat priminsime, kad dėl statybos techninių reikalavimų reglamento reikalavimų statiniams atitikimo (ar išlaikyti atstumai tarp statinių ir sklypo) gyventoja gali kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
