Kėdainių rajone esančiuose Pelėdnagiuose mus pasitiko bendruomenės narė ir LPS „Bočiai“ Kėdainių rajono bendrijos pirmininkė Zita Kazokevičienė, kuri pakvietė visus į ekskursiją po kaimą.

Pasakojo, kad šioje vietoje seniau ošė miškai. Žinoma, kad buvo dvaras, kuriame dirbo baudžiauninkai – nešvarūs, nenukirptais nagais. Tokius žmones vadino pelėdnagiais. Manoma, kad bendrinis žodis virto tikriniu Pelėdnagiai. Pirmieji įrašai apie kaimą randami apie 1594 m.

Lietuvoje yra tik vienas Pelėdnagių kaimas. Kaip pasakojo Z. Kazokevičienė, kaimo tvarkymui, gražinimui buvo skirta daug jėgų ir didelės lėšos. Ji minėjo labiausiai gyvenvietei nusipelniusį Valentiną Tamulį, kuris dirbo seniūnu 19 metų. Dabar jis – Kėdainių rajono meras. 2008 m. gyvenvietė buvo pripažinta Lietuvos gražiausia kaimo gyvenamąja vietove.

Visose viešose erdvėse stovi skulptūros su pelėdomis. Jų yra apie 40, o paukščių – apie 200. Daug pelėdų yra ir gyventojų kiemuose. Seniūnijoje gyveno skulptorius Arvidas Kšivickas, kuris išdrožė pirmąją pelėdą ir daugelį kitų paukščių.

Gyvenvietėje įrengtas pėsčiųjų takas, yra stadionas, maudymvietė prie Ašarėnos upės. Netoli nuo kaimo – ąžuolynas, kuriam atsirasti padėjo fotomenininkas Marius Jovaiša. Darydamas iš lėktuvo nuotraukas savo albumui jis pastebėjo tinkamą tam plotą.

Ekskursiją baigėme atrakcija – mėginome slidinėti po tris ant vienų slidžių ir šaudyti iš medinių lankų medinėmis strėlėmis.

Kaimo bendruomenės namuose mus pasitiko kaimo kapela su svečių pasveikinimo daina. Bočių bendrijos ansamblio „Ašarėna“ narės mus linksmino per visą renginį. Šeimininkės pakvietė vaišintis širšių medumi ir kitais gardėsiais. Gėrėme gilių, surinktų iš ąžuolyno, kavą, čiobrelių arbatą.

Kitoje kaimo pavadinimo atsiradimo istorijoje  pasakojama, kad kadais toje vietoje, kur dabar yra Pelėdnagių kaimas, stūksojo dideli miškai, kuriuose gyveno gausybė pelėdų. Vieną naktį išlindusią pelę pamatė alkana pelėda ir ją puolė. Pelė buvo labai vikri ir spėjo pasislėpti už didelio ąžuolo. Pelėda puldama pelę atsitrenkė į medį, suleido į jį savo nagus, o ištraukti nepajėgė. Pavirkavo ir nuskrido palikusi nagus.

Laikui bėgant, šalia tos vietos įsikūrė kaimas. Jis buvo pavadintas Pelėdnagiais.

Šeimininkės pasakojo bendruomenės namuose sukauptų pintų, siuvinėtų, rištų, medinių, keraminių pelėdų ir apuokų istorijas. Žadėjo prisiminti mūsų padovanotą apuoko statulėlę.

Betikrinant mūsų žinias apie pelėdas, sužinojome, kad pagrindiniai pelėdų priešai yra apuokai, kad pelėdos vidutiniškai gyvena 5-erius metus bei kitų įdomių dalykų. Naujoviškai, su įvairiais judesiais, padainavome „Išėjo tėvelis į mišką“.

Klubo Garbės pirmininkė Valerija Naraškevičienė prisiminė draugystės su Kėdainių bočiais istoriją, padėkojo šeimininkams už priėmimą. Šeimininkams ir Kėdainių bočiams sugiedojome „Ilgiausių metų“.