Nors tikimasi, kad didesnės baudos sumažins šešėlinę rinką, ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbu yra ne tik bausti, bet ir užtikrinti efektyvią kontrolę.

Remiantis Seime patvirtintais teisės aktais, už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą baudos fiziniams asmenims gali siekti nuo 600 iki 3 800 eurų, o juridiniams – nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos.

 „Tikimės, kad numatytos griežtesnės sankcijos sumažins žemės ūkyje esančią augalų apsaugos produktų šešėlinę rinką, kuri Lietuvoje yra viena didžiausių ES ir sudaro beveik 18 proc. nuo visos rinkos.

Kasmet mūsų šalyje juodojoje rinkoje įvykdoma sandorių už maždaug 30–40 mln. eurų. Ir tokios nelegalios prekybos problema nėra tik nesumokėti mokesčiai – falsifikatų ar uždraustų apsaugos produktų naudojimas žemės ūkyje reiškia, kad iškyla grėsmė maisto produktų saugumui, jie gali būti užteršti žmogaus sveikatai pavojingomis medžiagomis ir padaryti nepataisomą žalą“, – teigia Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė.

Pernai FNTT pareigūnai surado kontrabandinių produktų perpakavimo „centrą“ Šiauliuose. Jame rasta nelegalių produktų ir tuščių pakuočių, gausybė falsifikuotų etikečių kopijų ir birių produktų pakavimo įranga. Šie produktai galėjo būti panaudoti laukuose, galbūt sunaikinti pasėlį ar net lemti aplinkos taršą neaiškiomis medžiagomis. Tokie neištirtos cheminės sudėties, dažnai gamybos priemaišų ir kitų neleistinų priedų turintys mišiniai yra grėsmė tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai.

Anot Z. Varanavičienės, vien baudos nelegalios prekybos nesustabdys – būtina ir efektyvi kontrolė: atsakingos institucijos turėtų kruopščiau analizuoti duomenis, identifikuoti rizikas, atlikti tikrinimus.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos analizė rodo, kad juodąją rinką labiausiai lemia trys probleminės sritys – sunkus nelegalių produktų judėjimo atsekamumas, silpna intelektinės nuosavybės apsauga ir egzistuojanti korupcija valdžios institucijose.

Dauguma nelegalių falsifikatų iš Kinijos į Lietuvos rinką patenka klastojant pervežamų krovinių dokumentus arba vežant kontrabanda iš Ukrainos per Lenkiją, iš kitų ES valstybių arba per Rusiją bei Latviją.

Vertinama, kad prekybos augalų apsaugos produktų falsifikatais pelningumas prilygsta pelnui iš tokių nelegalių veiklų, kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis.

Iki šiol uždraustus produktus pardavinėję prekeiviai išsisukdavo su vos 60-ies eurų baudomis. Ši suma – kelis šimtus kartų mažesnė nei valstybės rinkliava, kurią turi sumokėti legaliai veikiantis verslas, norėdamas užregistruoti sertifikuotus, mokslinius tyrimus turinčius augalų apsaugos produktus.

UŽ inf.