Apie šios šventės ištakas ir prasmę pasakojo Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas, koncertavo kolektyvas „Rakija Klezmer Orkestar“.

Lietuvoje gyvenę žydai ilgus amžius išlaikė savo kultūrinį savitumą, puoselėjo papročius ir kūrė naujas tradicijas.

Ilgus amžius jie buvo pagrindiniai Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai, gebėję prisitaikyti prie vietinių bendruomenių. Dar ir šiandien galime atpažinti simbolius, bylojančius apie žydišką praeitį. Tai – sinagogos, saviti gyvenamieji pastatai... Deja, XX a. tragedijos ir tikslingai naikinta istorinė atmintis vis labiau tildo šiuos naratyvus. Nutilę ir praeito amžiaus pradžioje skambėję žydiškos muzikos klezmer garsai.

Šios muzikos ansambliai XX a. pradžioje buvo populiarūs ne tik žydų gyvenime – juos samdė groti vestuvėse ir kitose šventėse vietinių ar aplinkinių miestelių gyventojai. Šalia autentiškų žydiškų melodijų įsipindavo ir lietuviško, baltarusiško ar vokiško folklorų motyvai.

Anot žydų ir Balkanų tautų tradicinę muziką puoselėjančio kolektyvo „Rakija Klezmer Orkestar“ narių, pastaruoju metu pastebimas susidomėjimas šiuo žanru. Prieš maždaug 8-erius metus susibūrę vaikinai – profesionalūs muzikantai, populiarinantys išnykusią Rytų ir Vidurio Europos žydų muzikos tradiciją.

„Klezmer“ hebrajiškai – dainavimo instrumentas. Būtent todėl šiuose ansambliuose instrumentais grojama tarsi verkiant, imituojant žmogaus balsą.

Ši muzika skambėjo kasdienio gyvenimo kontekstuose, bet joje buvo remiamasi liturginės muzikos tradicija, kurios pagrindinė vertybė – gebėjimas improvizuoti.

Klezmer muzika – tarsi žydiško gyvenimo dienoraštis, kuriame susilieja religija ir buitis, džiaugsmas ir liūdesys, žydiškas, lietuviškas ir slaviškas folkloras, profesionalioji ir liaudies muzika.

2019 metais grupė pradėjo vykdyti unikalų projektą, kuriuo siekiama atgaivinti įvairias žydams svarbias erdves, rengiant jose koncertus.

Po koncerto Ukmergės rajono žydų bendruomenė visus kvietė vaišintis Chanukos vaišėmis ir taip paminėti šios, vienos svarbiausių kasmetinių žydų švenčių, kuri trunka net aštuonias dienas, laikotarpį.

Projektą organizuoja Žydų kultūros ir informacijos centras, iš dalies finansuoja Tautinių mažumų departamentas. Jo partneriai: Ukmergės kraštotyros muziejus, Ukmergės rajono žydų bendruomenė.

Ukmergėje žydai kurtis pradėjo dar XVII amžiuje, jie aktyviai prekiavo, vertėsi pramonės ir amatų veiklomis.

Mieste dar XX a. pradžioje veikė 17 maldos namų ir viena Didžioji sinagoga, pradžios mokyklos ir gimnazijos, įvairios sporto, kultūros ir politinės žydų organizacijos.

Žydų kvartalas Ukmergėje buvo įsikūręs aplink Didžiąją sinagogą ir piliakalnio papėdėje.

UŽ inf.