Žemėlapyje jie išsidėstę ratu, todėl nuspręsta juos sujungti į Ukmergės dvarų žiedo maršrutą, kurio ilgis – apie 150 km.

Ukmergės kraštotyros muziejaus kultūrinės veiklos vyr. vadybininkė Ieva Gliaudelė pasakojo, kad muziejaus darbuotojai šiemet suformavo naują dvarų žiedo maršrutą ir surengė vasaros žaidimą „Surink Ukmergės dvarų žiedą“.

Tai – pažintinis žaidimas, kurio metu turistai turėjo galimybę susipažinti su rajono dvarais ir patyrė šio gyvenimo dvelksmą. Žaidimas prasidėjo birželį, o baigėsi rugsėjo pabaigoje. Aplankę visus dvarus ir surinkę 8 spaudukus, turistai laimėjo prizus – šokoladų su dvarų atvaizdais bei arbatų rinkinius. Pirmojo žaidimo dalyvio, įvykdžiusio visas žaidimo sąlygas, laukė asmeninė ekskursija po Ukmergę su gidu.

Praėjusią savaitę Ukmergės kraštotyros muziejuje įvyko „Ukmergės dvarų žiedo“ susitikimas, kuriame dalyvavo Užugirio (Smetonos), Vaitkuškio, Taujėnų, Sližių, Leonpolio, Šventupės dvarų bei Siesikų pilies savininkai ir atstovai.

Muziejaus direktorė Violeta Reipaitė pasakojo, kad per keturis mėnesius buvo išdalytos 1 589 žaidimo kortelės ir 47 prizų rinkiniai. Vadinasi, būtent tiek šeimų įvykdė visas žaidimo sąlygas, aplankė visus 8 dvarus ir sugrįžo atsiimti prizų. O kiek dar turistų, kuriems iki finišo pritrūko vieno ar kelių spaudukų.

 Pasak direktorės, nuo vasaros buvo vesta 11 dvarų žiedo ekskursijų, iš jų viena – dviejų dienų.

Susitikime dalyvavo Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalė Steponavičienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas, jo pavaduotoja Lolita Gerulskienė ir skyriaus specialistai.

Meras, teikdamas Ukmergės rajono dvarų savininkams padėkas, sakė: „Esame sužavėti jūsų atliktais darbais ir užmojais, ryžtu saugoti ir puoselėti Lietuvos paveldą.“

Pasak muziejaus kultūrinės veik-los vyr. vadybininkės I. Gliaudelės, kitais metais tikimasi rajono gyventojams ir svečiams pasiūlyti patobulintą, dar patrauklesnę „Ukmergės dvarų žiedo“ žaidimo versiją.

Prezidento Antano Smetonos dvaras įsikūręs Lėno ežero pakrantėje. 1934 m., švenčiant prezidento 60-ies metų jubiliejų, buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti žemės sklypą. 1937 m. A. Smetona su šeima pirmą kartą vasarojo savo ūkyje. Dvaras Užugiryje prezidentui buvo poilsio ir apmąstymų vieta.

Siesikų pilis stūkso pietiniame Siesikų ežero krante. Pastatyta XVI a. pradžioje, ji iki šiol išlieka vienu ankstyviausių ir mistiškiausių renesansinių gyvenamosios paskirties statinių Lietuvoje. 1992 m. Siesikų dvaro sodyba paskelbta nacionalinės reikšmės archeologiniu, istoriniu, inžineriniu, architektūriniu ir dailės kultūros paveldo objektu.

Leonpolio dvaro sodyba, ankščiau minėta kaip Deltuva, yra įsikūrusi ant Šventosios upės kranto. Kalbama, kad VIII–XI amžiuje šia upe plaukiojo ir prekiavo vikingai bei kuršiai. XI–XIII amžiuje Deltuvos žemės aktyviai dalyvavo besivienijančios Lietuvos įvykiuose. 1435 metais nuo Leonpolio buvo galima stebėti kitoje Šventosios upės pusėje vykusį Pabaisko mūšį, kuris pakeitė LDK istoriją.

Taujėnų dvaras savo gyvavimo metus skaičiuoja nuo XVI a. pabaigos. XVIII a. pabaigoje Taujėnus valdė grafas Benediktas Marikonis, kuris 1785 m. vedė M. Radvilaitę ir gavo dvarą kaip žmonos kraitį. Jis pagal italų architekto Piero de Rosso projektą 1802 m. pastatė klasicistinio stiliaus rūmus. Naujo stiliaus pastatas buvo pripažintas ilgiausiu Lietuvos dvaro pastatu (150 m ilgio).

Krikštėnų dvaras minimas nuo XVIII a. kaip kunigaikščio Ksavero Bogušo nuosavybė. XIX a. viduryje dvaras įgavo baroko stilių. Dvaras įsikūręs ramioje ir nuošalioje vietoje, išsiskiria nuostabiu erdvės ir vaizdingo kraštovaizdžio deriniu.

Vaitkuškio dvaras kadaise priklausė įvairių giminių atstovams. 1794 m. jis tapo Kosakovskių šeimos lizdu. Rūmuose buvo gausi italų, lenkų, paties šeimininko S. Kosakovskio paveikslų meno galerija. Prasidėjus I-ajam pasauliniam karui, vertingiausi daiktai buvo išvežti. Stanislovas Kazimieras Kosakovskis dvare buvo įkūręs vieną pirmųjų šalyje fotoateljė ir fotografijos laboratoriją.

Šventupės dvaras – vienas seniausių medinių dvarų Ukmergės rajone, pastatytas ant Šventosios upės kranto, apsuptas nuostabaus grožio gamtos. Dvaras turėjo daug šeimininkų. 1882 m. varžytinių būdu jį nusipirko M. Komaras. Komarų šeimai dvaras priklausė iki 1940 m. Išlikęs XIX a. dvarininko A. Komaro įkurtas parkas, priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų.

Ant kalnelio, tarp tvenkinių ir išlikusių senų parko medžių, stovi Sližių dvaras. Pagrindinis dvaro rūmas yra medinis, iškilęs ant aukšto mūrinio puošnaus cokolio su rūsiais.  XIX a. pabaigoje dvaro sodybos savininkas buvo Belinskis, iš kurio dvarą įsigijo dvarininkai Rambauskai. Tarpukario dvaro parceliacijos žemėlapyje matyti didžiulis, dvarą supęs sodas.

UŽ inf.