Išsigydžius žaizdas, gali geriau suprasti kitą žmogų

Atostogos su šeima. Raudoni kalnai, Tatacoa dykuma, Kolumbija.  Nuotraukos iš asmeninio L. Vaičaitytės archyvo. Atostogos su šeima. Raudoni kalnai, Tatacoa dykuma, Kolumbija. Nuotraukos iš asmeninio L. Vaičaitytės archyvo.

Vaikystėje Loreta piešdavo moterį, už kurios nugaros šviečia saulė. Dabar ji – psichologė, hipnoterapeutė, gyvenimo saviugdos vadovė.

Išgyvenusi skaudžią vaikelio netektį, bet atsitiesusi, galvoja apie saviugdos stovyklas. Mintys pamažu tampa planais, o planai – darbais.

Kas yra ta gyvenimo saviugda? (Lietuvoje dažniau vartojamas angliškas žodis „koučingas“). Pasak pašnekovės, tai – pagalba abejojantiesiems – dėl studijų, darbo, karjeros, santykių ir kitų dalykų, susijusių su sprendimų priėmimu, asmeninio pasitikėjimo saviugda. Skirtumas tarp psichologo ir gyvenimo saviugdos vadovo yra tas, kad pastarasis žinių ir praktikos įgyja ne universitete, o pats dalyvaudamas tokiuose mokymuose. 

Loreta Vaičaitytė, gimusi ir augusi Ukmergėje, studijavusi ir dirbusi skirtingose užsienio šalyse, šiuo metu vėl namuose. Ji dirba Ukmergės „Šilo“ ir Senamiesčio progimnazijose psichologe. Taip pat ir privačiai konsultuoja vaikus, paauglius, suaugusiuosius.

Psichologė pasakoja, kad ši specialybė į jos gyvenimą atėjo per sudėtingas patirtis. „Mano paauglystė nebuvo lengva. Nekenčiau savo kūno, sunku buvo jaustis gražia. Nesijaučiau mylima, reikalinga, kas yra itin svarbu. Jaučiausi balta varna šitam pasauly. Kankino gyvenimo prasmės klausimai, ar tinku šioje žemėje ir ką aš čia veikiu. Nerimavau, kad neatitinku lūkesčių. Lydėjo svetimumo jausmas. Vėliau pati pradėjau domėtis saviugda, ieškojau efektyvių technikų, praktikų.“

Vaikystėje Loreta dažnai piešdavo moterį, už kurios nugaros šviečia saulė. Būdama paauglė slapta rašė knygą. Vieną esė parodė fizikos mokytojai, kuri pati rašydavo straipsnius. Su šia mokytoja mergaitė dažnai kalbėdavosi apie gyvenimo prasmę. Viename savo straipsnyje mokytoja parašė apie Loretą: „Jos rankose švies saulė.“  Mokytojos mintis padėjo surasti gyvenimo kelią – nešti šviesą.

Patirtys užsienyje

Baigusi Jono Basanavičiaus vidurinę mokyklą (dabar gimnazija), Loreta pasirinko psichologijos studijas.

Žengdama mokslų keliu, išvyko į užsienį. Šešerius metus praleido Olandijoje, kur vienus metus studijavo ir penkerius dirbo.

„Olandijoje vaikai – tiek mergaitės, tiek berniukai – skatinami labiau pasitikėti savimi nei Lietuvoje. Ten mažesnis visuomenės spaudimas siekti tobulumo. Vyrauja šešetukų kultūra: dešimtbalėje sistemoje gauk šešetą ir tai bus pakankama.“ Vis tik, pasak Loretos, olandai yra individualistai, o visuomenėje jaučiasi susvetimėjimas. Suaugę vaikai atitolsta nuo tėvų. Tarp kartų – senelių ir anūkų – nėra emocinio ryšio.

Olandijoje Loreta susipažino su kolumbiečiu Edgar Cruz, kuris tapo jos vyru.

Šeima persikėlė gyventi į Kolumbiją, kur Loreta praleido trejus metus. Pasak jos, Kolumbijoje santykiai tarp kartų yra labai šilti. „Žinoma, yra visokių šeimų. Pasitaiko ir alkoholizmo, ir smurto – pasakoja ji, – tačiau išlaikomas ryšys. Suaugę vaikai ilgai gyvena su tėvais.“ Tai, pasak pašnekovės, lemia ekonominiai veiksniai bei visuomeniniai santykiai. Vidurinėje klasėje vaikai auga su tarnaitėmis, tad suaugę nemoka patys pasigaminti maisto ar susitvarkyti namus. Be to, labai svarbūs kontaktai – geresnį darbą galima gauti tik per ryšius.

Užsieniečiui įsidarbinti dar sunkiau. Reikia mokėti ispanų kalbą.

„Kultūra feodalistinė. Darbdaviai žiūri trumpalaikiškai ir išnaudotojiškai – suteikiant kuo prastesnes sąlygas darbuotojui, mokėti jam kuo mažiau. Įdarbina pusmečiui, per kurį turi įrodyti, kad esi vertas būti pasamdytas dar kartą. Tad dirbi viršvalandžius ir be jokių atostogų. Tik teisininkai, inžinieriai, IT specialistai labiau vertinami“, – dalijosi patirtimi ukmergiškė. Kolumbijoje ji pati dirbo mokytoja.

Pasak Loretos, darbe kolumbietis viršininkas gali aprėkti už menką smulkmeną. Sykį, dirbusi nuo šeštos valandos ryto ir pertraukos metu išėjusi atsigerti kavos, buvo apšaukta, kad išėjo ne laiku.

Trejos vestuvės

„Studijuodama kitoje šalyje susipažinau su žmonėmis iš viso pasaulio – Vokietijos, Peru, Rumunijos, Kinijos, Indijos. Mane supo žmonių ir kultūrų miksas“, – pasakoja ji.

Olandijoje su busimu vyru Edgar susipažino bažnyčioje.

Sužinojusi apie anglakalbę ekumeninę bažnyčią, kurioje rinkosi studentai iš įvairių mokslo šventovių, nuėjo ir ji. Giedojo chore. Edgar nedrąsiai pakvietė pašokti salsą, nesitikėjo, kad Loreta sutiks...

Sako, kad buvo labai sunku nuspręsti, kur tuoktis. Abu jau dirbo Olandijoje, turėjo daug draugų, tad čia ir sumainė žiedus. Taip pat susituokė ir abiejų gimtosiose šalyse. 

Vyro šeima Loretą priėmė nuoširdžiai ir atvirai. „Jaučiausi kaip namuose“, – dalijasi moteris. Visiem buvo įdomu, kad parsivežtoji žmona – šviesiaplaukė mėlynakė. Ten tokios – retenybė.

Nors apie Pietų Amerikos vyrus sakoma, kad jie labai neištikimi ir žvalgosi į visas puses, Edgar taip nesielgia.

Šalių skirtumai

Gyvendami Olandijoje svarstė, kur norėtų įsikurti. „Pasaulis atveria tiek galimybių – sunku apsispręsti“, – sako Loreta. Abu norėjo save realizuoti ne tik šeimoje, bet ir profesijose. Abu gerai mokėjo kalbą. Loreta rašydavo straipsnius.

Tačiau, ištikus ekonominei krizei, vyras prarado darbą. Loretos sutartis taip pat baigėsi. Jauna šeima svarstė, ką veiks toliau. Vyras kartu su kolegomis įkūrė skėtinę įmonę, vystė tarptautinius projektus. Loreta tryško optimizmu ir norėjo įgyta patirtimi dalytis su lietuviais, tad įsidarbino Europos lyderystės institute Lietuvoje. Čia teko susipažinti su norvegų darbo kultūra, kurioje vyrauja demokratinis valdymo modelis.

Susilaukusi pirmagimio Loreta išėjo į motinystės atostogas. Nors šeima gyveno Vilniuje ir turėjo draugų, vyrui Lietuvoje buvo sunku, jautėsi vienišas. Tad nutarė pabandyti dirbti Kolumbijoje.

„Likau viena su kelių mėnesių vaiku, kuris vis sirgdavo. Tai labai išvargino fiziškai ir emociškai. Buvo nelengva“, – prisimena Loreta.

Vyras Kolumbijoje gerai uždirbo, tad pasikvietė atvykti šeimą.

„Tai – nuostabi šalis, turinti nacionalinių gamtos parkų, kalnus, dykumą, skalaujama Karibų jūros. Čia auga palmės, bananai, skraido kolibriai – lietuvio akims – egzotika“, – pasakojo Loreta. 

Kai nusibodo namų rutina, ji nusiteikė kibti į darbus. Tačiau darbą gauti buvo daug sunkiau, nei manė. Tada susvyravo moters pasitikėjimas savimi.

Pakilimai ir duobės

„Dažnai mūsų savivertė susiveda į profesionalumą, o su moteriškumu nesiejame“, – atkreipė dėmesį Loreta. Pasak jos, svarbi moteriškumo saviugda.

Gyvendama Kolumbijoje ji nuotoliniu būdu JAV baigė gyvenimo saviugdos kursus, pati tapo saviugdos vadove, atsirado pirmieji klientai.

Loreta laukėsi antrojo vaikelio, tačiau septynių mėnesių jį prarado. Skausmas užtemdė viską. Vyrą ir sūnų taip pat labai paveikė laukto kūdikio netektis. Norėjosi pakeisti aplinką, visiems reikėjo naujos pradžios.

„Į Lietuvą grįžau bėgdama nuo skausmo ir norėdama save realizuoti“, – sako Loreta. Ji tikėjosi užsimiršti darbe, o Lietuvoje tam buvo daugiau galimybių. Darbą gavo greitai – Ukmergėje kaip tik trūko psichologų.

Moters sutuoktinis – klimato kaitos vadybininkas. Jis dirba nuotoliniu būdu. Įgyvendina projektus Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Tai labai užsidegęs savo srities specialistas. Kasmet lekia į pasaulines klimato kaitos konferencijas.

Dabar šeima augina du sūnelius – aštuonerių ir vienų metų. Jaučiasi geriau. „Aš atviriau ieškojau pagalbos, o vyras buvo uždaresnis, – pasakoja Loreta. – Jis labai myli antrąjį sūnų. Meilė – kaip gijimo procesas. Gyvenimas nelepino, bet giliausios duobės – tai didžiausia augimo galimybė, jos verčia ieškoti ir tobulėti, todėl dabar atradau vidinę ramybę, priėmiau save, atradau savo talentus ir meilę sau, kuri suteikia sparnus.“

Planuose – stovyklos

Loreta apie darbą su vaikais anksčiau negalvojo, tačiau labai juos myli. „Kai patiri netektį, svarbu surasti prasmę tame. Tada lengviau priimti. Praradusi vaikelį kėliau sau klausimą, kodėl... Bet aš galiu dirbti su vaikais“, – sako ji.

Dirbdama mokykloje pastebi itin jautrius vaikus. Pasak jos, šiandien daug dėmesio skiriama darbui su specialiųjų poreikių ar turinčių elgesio problemų vaikais, o neturintieji tokių poreikių lieka be dėmesio. „Vaikui svarbu jausti, kad suaugusieji į jį žiūri rimtai, svarbu pasikalbėti, pasitarti draugystės, vienišumo, pasitikėjimo savimi, meilės klausimais. O suaugusieji dažnai neturi tam laiko“, – sako Loreta.

Pasak jos, vaikai gali jaustis nesaugiai dėl kitų mokinių pykčio priepuolių ar patyčių. Jie sunkiai išgyvena tėvų skyrybas. Loreta norėtų rengti stovyklas vaikams, kuriose jie išmoktų tvarkytis su emocijomis.

Mato, kad stovyklų reikėtų ir paaugliams. „Lygindama save su kitais, pati jaučiausi nepakankamai gera, graži. Lietuvoje propaguojamas grožio kultas. Daug moterų susiduria su perfekcionizmo problema, dažni valgymo sutrikimai, emocinis valgymas, kai neišlieji savo emocijų. O tai vėliau pasireiškia ligomis ar neadekvačiais pykčio priepuoliais“, – kalba Loreta.

Ji galvoja apie stovyklas moterims meilės sau, perfekcionizmo, santykių, darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimo klausimais. „Pati patyriau sunkumų, išsigydžiau žaizdas, todėl galiu geriau suprasti kitą žmogų.“

Vyrams svarbu santykių, darbo ir šeimyninio gyvenimo derinimas, pasitikėjimo savimi klausimai.

Mano, kad prie miško, Dukstynos soduose, esantis jų šeimos namas – tinkama vieta stovyklų organizavimui.

„Noriu paraginti žmones nebijoti ir drąsiau ateiti į konsultacijas. Profesionaliai sprendžiamos problemos neįsisenėja. Juk, kai skauda širdį, einam pas kardiologą, lygiai taip pat, kai skauda sielą, einam pas psichologą, sielos gydytoją.

Jei nusivylėte vienu specialistu, ieškokite kito, nes svarbiausias terapinis įrankis tai – santykis tarp psichologo ir kliento“, – ragina Loreta.

Jos duomenimis, lietuviai į psichikos specialistus kreipiasi 5–6 kartus rečiau, nei vakarų europiečiai, o savižudybių ir alkoholizmo srityje daug metų pirmaujame – tai akivaizdžiai susiję. Ieškoti pagalbos svarbu, ypač dabar, kai daugelis išgyvena nerimą dėl karo Ukrainoje.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų