Mūsų savivaldybėje kolumbariumas įrengtas Dukstynos bei rengiamas Pašilės kapinėse.
Dukstynos kapinėse yra 165 vietos, iš jų 117 – jau išnaudotos, laisvų likę vos 48. Naujasis kolumbariumas Pašilės kapinėse turės 60 vietų.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu daugelis savivaldybių yra nustatę mokestį už kolumbariumo nišos suteikimą. Jis svyruoja nuo 300 eurų Šiauliuose iki 1,5 tūkst. eurų Kėdainiuose.
Kaip informavo Ukmergės miesto seniūnas Žilvinas Dirsė, mūsų savivaldybėje vienkartinis mokestis už vietą kolumbariume – 900 eurų.
Tačiau įstatymo pataisose numatyta, kad savivaldybės lėšomis įrengto kolumbariumo nišos suteikiamos neatlygintinai. Teigiama, kad toks reglamentavimas pašalina įstatymo spragas, kai neaišku, ar savivaldybės gali imti mokestį už kolumbariumo nišos skyrimą.
Ž. Dirsės teigimu, mūsų savivaldybėje iš surinktų pinigų įrengiamos naujos vietos. Jei savivaldybės nebeturės teisės rinkti tokio mokesčio, kolumbariumų plėtimui reikės ieškoti kitų finansavimo šaltinių arba skirti lėšas iš biudžeto.
Seniūno pastebėjimu, mokestis koregavo norinčiųjų laidotis kolumbariume skaičių. „Mokestis žmones apriboja, jei bus neatlygintinai, vietos kolumbariume ištirps kaip sniegas pavasarį. Įrengti jas nėra pigu“, – sakė seniūnas.
Jis papasakojo, kad per metus rezervuojama 20–30 vietų. Priklauso nuo metų. Atkreipė dėmesį, kad dabar, nuo karo Ukrainoje pradžios, pastebimas suintensyvėjimas. Išperkama po 6–7 vietas per mėnesį.
Ž. Dirsės duomenimis, daug žmonių yra rezervavę vietas kolumbariume iš anksto. Pataisoms įsigaliojus, pinigai jiems nebus grąžinami, nes įstatymai bei jų pakeitimai atgaline data netaikomi.
Daugiau pakeitimų
Patvirtinta ir daugiau Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisų.
Priimtas pakeitimas, kuriuo bus leidžiama kremuotus žmogaus palaikus išbarstyti ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas ir paplūdimius. Iki šiol tai buvo nelegalu.
Apibrėžta „ekshumavimo“ sąvoka ir nustatyta, kad kapinėse palaidoti žmogaus palaikai ekshumuojami jo sutuoktinio, partnerio arba pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), jei jų nėra – artimų giminaičių prašymu.
Jeigu jų nėra, siekiant išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus – Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymu. Tokiu atveju reikia turėti Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse.
Šio leidimo nereikia ekshumuojant palaidotas urnas, perkeliant urnas iš vienos kolumbariumo nišos į kitą ir perkeliant rūsyje palaidotus žmogaus palaikus, kadangi nekyla grėsmė visuomenės sveikatai, išskyrus atvejus, kai atidaromas karstas.
Ž. Dirsė sakė, kad prašymų ekshumuoti pasitaiko, bet tai – pavieniai atvejai. Pernai buvo paprašyta leisti ekshumuoti nuo laidotuvių praėjus metams. Dabar gautas prašymas dėl 1944 metais mirusio asmens palaikų ekshumavimo. Abu šie prašymai susiję su noru perlaidoti palaikus į kitą vietą, greta artimųjų.
Įstatymu taip pat būtų pratęstas terminas, iki kurio savivaldybės privalo kapinių žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teigiama, kad kai kurios savivaldybės įregistravimo nespėjo atlikti nustatytu laiku (iki 2017 m. sausio 1 d.) dėl lėšų, žmogiškųjų išteklių trūkumo ir kitų priežasčių. Dabar tai galima padaryti iki 2028 m. sausio 1 d.
Ž. Dirsė sakė, kad miesto seniūnijai ši pataisa neaktuali.
Visi kapinių žemės sklypai yra užregistruoti. Neregistruotų sklypų nebent galėtų būti kaimų vietovėse, jei yra plečiamos kapinės.
Dar vienas pakeitimas, kuris ateityje leis lengviau pasiekti už kapaviečių priežiūrą atsakingus asmenis, – kapinių prižiūrėtojų sąraše turės būti įrašytas ir jų elektroninis paštas.
Seimo priimtą įstatymą dar turi pasirašyti Lietuvos Respublikos prezidentas. Prezidentui pritarus, pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 dienos.
