Aplinkos ministras Simonas Gentvilas su komanda ir Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė miškus tvarkė Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioniniame padalinyje. Tiesa, ne mūsų, o kaimyniniame Širvintų rajone, Jauniūnų seniūnijoje, Žaliosios girininkijoje.

Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regiono padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas pasakojo, kad mūsų padalinyje iš viso buvo trys talkininkų grupės: viena –  Širvintų rajone, kur prie jų prisijungė ir minėti svečiai, o kitos dvi – Ukmergės priemiestyje. Čia buvo parinkta daugelio ukmergiškių pamėgta vieta – sveikatingumo takas. Kita vieta – Pašilės miškas, kur neretai aptinkama piktavalių išverstų didžiagabararičių atliekų.

Padalinio vadovas sako, kad mūsų rajone talkoje dalyvavo daugiausia miškininkai, prisijungė ir viena šeima. Pajėgos nebuvo gausios, tačiau labai produktyvios“, – pasakojo V. Šalčiūnas.

Pasak jo, talkininkai visose trijose padalinio vietose surinko 3,5 tonos atliekų, o vien tik Ukmergės rajone – 1,5 tonos.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad iš esmės situacija dėl miškų šiukšlinimo gerėja – miškuose per pastaruosius metus įvairaus šlamšto aptinkama mažiau. Pavyzdžiui, plastikinių gėrimų butelių niekas nebemėto nuo tada, kai įsigaliojo depozito sistema.

Tačiau atkreipė dėmesį į šiuo metu skaudžiausius miško radinius – automobilių padangas ir plastikines ardomų automobilių dalis. 

Metalinės automobilių dalys yra superkamos, nemokamai priimamas ir tam tikras padangų kiekis, tačiau plastikinės ardomų mašinų dalys, sėdynės, porolono gaminiai niekam nereikalingi, tad ardytojai jų neretai atsikrato miškuose. Gilyn į miškus nevežama – atliekos išpilamos priemiesčiuose, šalia miško keliukų. 

Taip pat talkininkai rado ir nemažai buitinių atliekų.

Padalinio vadovas pasidžiaugė, kad talkos metu surinktas, išrūšiuotas atliekas dykai sutiko išgabenti Ukmergės rajono savivaldybė.

Pastebima, kad viena miške išversta šiukšlių krūva greitai pritraukia kitus šiukšlintojus. Kažkodėl žmonėms atrodo, kad jei ne jie pradėjo krauti krūvą, yra mažiau kalti.

Deja, dėl gamtos teršėjų įpročių sveikatingumo trasoje bei šalia poilsio vietų miškininkai vengia statyti buitinių atliekų konteinerius. Iš patirties aišku, kad šiukšlės bus metamos ne tik į juos – prieigos taip pat taps didelių gabaritų atliekų atsikratymo vieta.   

Anot V. Šalčiūno, kai kada teršėjus pavyksta nustatyti pagal tarp atliekų rastus dokumentus, važtaraščius. Tiesa, įrodyti, kad būtent tas asmuo šiukšles išpylė, nėra labai paprasta.

Kad krūvos „neaugtų“, miškai tvarkomi ne tik per talkas, bet ir nuolatos.

Miško valymas nuo teršėjų paliktų šiukšlių – kasdienis miškininkų darbas, vykstantis visus metus. Kasmet miškuose surenkama apie 1 000 tonų įvairių atliekų. Didžiausią rūpestį miškininkams kelia į miškus verčiamos buitinės bei stambių gabaritų atliekos.