Spausdinti šį puslapį

Parodoje – Vaitkuškio dvaro bibliotekos lobynas

Vaitkuškio (Ukmergės apskr.) dvaro rūmai XX a. 3 deš. pab. – XX a. 4 deš. pr.   Ukmergės kraštotyros muziejaus nuotr. Vaitkuškio (Ukmergės apskr.) dvaro rūmai XX a. 3 deš. pab. – XX a. 4 deš. pr. Ukmergės kraštotyros muziejaus nuotr.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nuo birželio 15 d. iki pat rugsėjo eksponuojama paroda, kurioje – knygos ir dokumentai iš Vaitkuškio dvaro.

Biblioteka skelbia, kad grafų Kosakovskių Vaitkuškio ir Lyduokių dvarų knygos sudaro didžiausią kolekciją iš Lietuvoje buvusių dvarų bibliotekų.

Nuo 1919 metų Lietuvos dvarininkų knygos pradėjo pildyti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (tuomet – Centralinis valstybės knygynas) fondus.

1922 metais įsteigtas Retenybių skyrius (dabar – Retų knygų ir rankraščių). Šiemet, minėdami jo šimtmetį, darbuotojai parengė parodą, skirtą Vaitkuškio dvaro bibliotekai ir jo šeimininkams.

Joje pristato Nacionalinėje bib-liotekoje saugomą Kosakovskių dokumentinį paveldą – knygas, rankraščius, ikonografiją.

Kosakovskiai, kaip ir daugelis Lietuvos didikų, save kildino iš Romos imperijos Korvinų. XIII amžiuje atsikėlę į Mazoviją ir čia įsigiję Kosakų dvarą, pradėjo vadintis Kosakovskiais su prievardžiu Korvin. XVII amžiuje jie atkeliavo į Lietuvą ir davė pradžią lietuviškai Kosakovskių linijai.

1764 metais pagrindine Korvin Kosakovskių rezidencija tapo Vaitkuškio dvaras „Vilkmergės paviete“. Taip anksčiau vadinosi Ukmergės kraštas.

Jų herbas – juodvarnis, tupintis ant sidabrinės pasagos su aukso kryžiumi, snape laikantis auksinį žiedą, skydo mėlyname lauke. Devizas – „Pasaga, kryžiumi, varnu tave gelbsčiu“. 1781 metais Kosakovskiams suteiktas grafų titulas.

Nacionalinėje bibliotekoje šiuo metu atpažintas ir užregistruotas 2761 dokumentas iš Kosakovskių dvarų Vaitkuškyje ir Lyduokiuose bibliotekų.

Parodoje eksponuojami knygos, periodikos, kartografijos, rankraštiniai ir ikonografiniai dokumentai. Medžiaga išdėstyta chronologiškai – nuo pirmų Vaitkuškio dvaro savininkų iki paskutinių. Anksčiausiai įsigyta knyga yra markizės de Pompadour laiškai prancūzų kalba (Londonas, 1772) iš pirmosios Vaitkuškio dvaro šeimininkės vaivadienės Barboros Ziberkaitės-Kosakovskienės asmeninės bibliotekos. Išlikęs įrašas grafienės ranka byloja, kad šią knygą ji įsigijo 1780 m. Vienoje, būdama Austrijos dvaro dama.

Bene įdomiausias Kosakovskių giminės Vaitkuškio linijos atstovas buvo Stanislovas Feliksas, LDK didžiųjų medžioklių grafų Liudvikos Potockytės ir Juozapo Dominyko Kosakovskio vienintelis sūnus.

Diplomatas, paskutinis Lenkijos Karalystės Heroldijos prezidentas, vėliau – rusų dvaro slaptasis patarėjas, senatorius. Tai – įvairiapusė asmenybė – rašytojas, dramaturgas, tapytojas, skulptorius, egiptologas ir architektas mėgėjas, pats sukūręs Vaitkuškio dvaro rūmų rekonstrukcijos projektą pagal Miramarės pilies pavyzdį. Iš jo knygų kolekcijos pristatoma Biblija lotynų kalba (Frankfurtas, 1826) su paties savininko piešiniais ir daugybe marginalijų. Itin vertingi grafo Kosakovskio moksliniai užrašai religijos, filosofijos, psichologijos, medicinos, matematikos, architektūros, egiptologijos ir kitomis temomis – iš viso būta 31-o tomo, kiekvienas įrištas raudonu kolenkoru, odine nugarėle ir puoštas auksintu Kosakovskių superekslibrisu.

Po grafo sutuoktinės Aleksand-ros de Laval tėvų mirties Vaitkuškio dvaro rinkiniai papildyti knygomis iš turtingos de Lavalių rūmų bibliotekos Sankt Peterburge. Visos šios knygos įrištos oda arba pusiau oda, puoštos auksintais ornamentais ir pažymėtos grafų de Lavalių ekslibrisais. Dalis jų pristatoma parodoje.

Vienintelis S. F. Kosakovskio sūnus Stanislovas Kazimieras buvo žymus Lietuvos istorikas, genealogas, heraldikas. Parodoje eksponuojamas unikalus jo veikalo „Monografie historyczno-genealogiczne“ (Varšuva, 1876, 1 tomas) egzempliorius iš asmeninės knygų kolekcijos. Be to, grafas aistringai domėjosi fotografija ir į Lietuvos fotografijos istoriją įsirašė kaip vienas gabiausių šio meno pradininkų mūsų šalyje. Parodą puošia aštuonios įrėmintos grafo S. K. Kosakovskio nuotraukos, pelniusios apdovanojimų įvairiose parodose.

Grafo sūnus iš antros santuokos (su Michalina Zaleskyte) Mykolas Stanislovas po tėvo mirties įsigijo Lyduokių dvarą 1907 metais. Jame laikė turtingą biblioteką ir šeimos archyvą (šiai bibliotekai skirti keturi stendai). Vaitkuškio dvarą paveldėjo jauniausias grafo sūnus iš trečios santuokos (su Sofija Bower Saint Clair) Jonas Eustachijus. Jis taip ir netapo Vaitkuškio dvarininku. 1918 metais išvykęs iš Lietuvos nebesugrįžo. J. E. Kosakovskis buvo garsus vaikų chirurgas, profesorius, be to, talentingas tapytojas, skulptorius. Matyt, senelio genai.

Parodą rengė Jadvyga Misiūnienė.

UŽ inf.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)