Praėjusią savaitę pasirašyta rangos darbų sutartis su konkursą laimėjusia UAB „Gilva“. Sutarties darbų vertė 787 018 Eur be PVM.  Projektas turi būti užbaigtas iki kitų metų liepos.

Planuojama nutiesti 4 715 metrų vandentiekio ir 4 383 metrus nuotekų tinklų. Žadama prijungti 98 būstus, nors galimybę prisijungti turės daugiau gyventojų.

Tinklai suprojektuoti taip, kad būtų sudaryta galimybė plėtrai ir visų gatvių gyventojai, kurie yra išreiškę norą jungtis prie tinklų, tai galėtų padaryti.

Šie darbai yra finansuojami UAB „Ukmergės vandenys“ lėšomis, gavus lengvatinę paskolą pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą.

Iškilus klausimams dėl projekto įgyvendinimo, gyventojai raginami kreiptis į UAB „Ukmergės vandenys“ telefonu 8 618 21017.

Vandentiekis šiuo metu tiesiamas ir link sodininkų bendrijos „Pušelė“. Čia numatoma nutiesti per 2 630 m vandentiekio ir apie 2 630 m nuotekų tinklų ir prijungti prie jų 82 būstus.

Daugiau kaip 700 Ukmergės rajono gyventojų savo būstuose neturi nei centralizuotos nuotekų sistemos, nei nuosavų nuotekų valymo įrenginių. Nuotekas jie kaupia talpose, iš kurių visą tą „gėrį“ periodiškai reikia išsiurbti. 

UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas sako, kad per praėjusius metus mūsų mieste ir rajono kaimuose iš 754-ių gyvenamųjų būstų surinkta 8 044 kub. m  nuotekų. 2020 m. šis skaičius buvo kiek mažesnis – 5 988 kub. m.

„Tai yra atskiri būstai, kurie bent vieną kartą per metus užsako paslaugą ir ja pasinaudoja“, – patikslino direktorius. Pasak jo, Ukmergėje jų bendrovė vienintelė teikia šią paslaugą.

Pasakojo, kad šiems darbams bendrovė naudoja dvi cisternas, prikabinamas prie traktorių. Žmogus užsisako paslaugą, vairuotojas atvyksta ir ją atlieka – nuotekas iš kliento talpos išsiurbia į cisterną.

Panašiam tikslui taip pat naudojami hidrodinaminiai automobiliai. Tokius bendrovė turi du. Jie pritaikyti nuotekų tinklų valymui.

Tiesa, yra atvejų, kai sodininkų bendrijų teritorijose net su jų bendrovės turima technika nuotekų išsiurbti neįmanoma. Tokios situacijos priežastis – per siauros gatvelės, kuriomis technika negali išsisukti. „Deja, mes tokiu atveju matom vienintelę išeitį – individualius valymo įrenginius“, – sako direktorius.

Pasak jo, tokių darbų apskritai niekas nenori dirbti, o jei privažiavimas komplikuotas – tuo labiau.

Nuotekų išsiurbimo paslauga ligi šiol yra tarp Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kontroliuojamų paslaugų. Tačiau žadama, kad ateityje kainas tvirtins tik savivaldybės taryba, tad paslaugos tarifas turės brangti.

Direktorius tikino, kad daugėjant vartotojų, kurie prisijungia prie centralizuotų tinklų, mieste tokių vartotojų jau greitai bus 98 proc.

Džiugu, kad tinklai pamažu tiesiami ir sodininkų bendrijose.

Bendrovės vadovas taip pat atkreipė dėmesį į aplinkos teršėjus, kurių nuotekų talpos yra su nesandariais dugnais. Taip specialiai padaryta, kad kuo daugiau turinio susigertų į gruntą, kuo rečiau reikėtų tuštinti talpą, ją išsiurbiant, ir kuo mažiau už  tai mokėti.

Tačiau nuo to paskui kenčia patys tokie apsukruoliai ir jų kaimynai, nes daug nuotekų patenka į gruntinius vandenis, o iš šulinių semiamo vandens kokybė tampa prasta – aptinkamas didesnis nei leistinas nitratų kiekis.

Su nuotekomis į dirvožemį patenka ir daug buityje naudojamų cheminių medžiagų. Kuo veiksmingesnė cheminė valymo priemonė, tuo ji gali būti toksiškesnė aplinkai. Skalbikliuose yra ir fosforo, ir riebalus tirpdančių medžiagų, dezinfekantuose ir balikliuose – agresyvių chloro junginių, dar stipriau neigiamai veikiančių aplinką ir žmogų.