Spausdinti šį puslapį

Atsisakantys nuomoti būstą šeimai su vaikais pažeidžia įstatymus

„Nuomojame butą porai be vaikų“ – tokią frazę gana dažnai galima išvysti būsto nuomos skelbimuose internete.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovas Vytis Muliuolis primena, kad tokia praktika – diskriminacinė, taip pat kaip ir atsisakymas nuomoti gyvenamąjį būstą žmonėms dėl jų rasės, kilmės, religijos bei kitų Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų pagrindų. Teisininkas atsako, ką daryti pamačius diskriminuojantį skelbimą, kada galima kreiptis į lygių galimybių kontrolierę ir kodėl kartais sunku nustatyti diskriminaciją būsto nuomos sektoriuje.

Kaip diskriminacija pasireiškia būsto nuomos srityje?

Į mus dažniausiai kreipiasi asmenys, norėdami informuoti apie pastebėtus butų nuomos skelbimus, kuriuose nuomininkams nustatytos sąlygos, turinčios diskriminacijos požymių. Pavyzdžiui – skelbiama, kad butas nuomojamas tik lietuviams ar nenuomojamas užsieniečiams, šeimoms su mažais vaikais.

Pasitaiko ir skundų iš žmonių, kurie patys tiesiogiai susiduria su jų teisių apribojimu – jiems atsisakoma nuomoti būstą dėl vieno iš Lygių galimybių įstatyme numatytų draudžiamų diskriminacijos pagrindų.

Kaip būsto nuomos paslauga traktuojama Lygių galimybių įstatyme? Ar apskritai šiuo klausimu galima kreiptis į tarnybą?

Kreiptis tikrai galima ir siūlome tai daryti, tačiau teisinė situacija yra daugialypė ir nevienareikšmė. Lygių galimybių įstatymas užtikrina lygias galimybes vartotojų teisių srityje, čia yra išskirtas ir aprūpinimas būstu. Tačiau tik tuo atveju, kai kalbama apie valstybės suteikiamą socialinį būstą.

Gyvenamojo būsto nuoma, kai nuomos mokestį moka gyventojas, yra šiek tiek išskirtinė visame paslaugų sektoriuje. Civilinis kodeksas, kuris apibrėžia atskiras sutarčių sudarymo sąlygas, gyvenamojo būsto nuomos sutartį išskiria iš kitų sutarčių, jai galioja tam tikros išlygos.

Į tarnybą ypač siūlau kreiptis žmonėms, kuriems buvo realiai atsisakyta nuomoti būstą diskriminaciniais pagrindais: dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos.

Šias aplinkybes reikėtų konkrečiai nurodyti lygių galimybių kontrolierei, o esant galimybei, pateikti  įrodymus. Pavyzdžiui, susirašinėjimus elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar kitomis priemonėmis.

Ar užtenka pamatyti diskriminuojantį buto nuomos skelbimą ir apie jį informuoti?

Tai nebūtų traktuojama kaip skundo pateikimas, kadangi pats skelbimo platinimas savaime nėra Lygių galimybių įstatymo pažeidimas.

Tačiau tokiais atvejais susisiekiame su skelbimą platinančiu asmeniu arba tinklalapio, kuriame jis patalpintas, administracija, ir pasiūlome netinkamą turinį pakoreguoti arba pašalinti skelbimą.

Tą patį gali padaryti ir patys asmenys, kurie pastebi skelbimą.

Ne kartą esame susisiekę su populiariausiais būsto nuomos skelbimų portalais, kurių administratoriai operatyviai įvertina mūsų pateiktą informaciją ir imasi priemonių.

Ką daryti pastebėjus diskriminuojančias sąlygas socialinių tinklų grupių skelbimuose?

Čia situacija kartais dar sudėtingesnė, nes ne visada pavyksta susisiekti su skelbimą išplatinusiu asmeniu, tačiau egzistuoja galimybė informuoti grupių administratorius ar paties socialinio tinklo administratorius apie diskriminacinio pobūdžio informaciją.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lygių galimybių įstatymo pakeitimai – prie draudžiamų diskriminacijos pagrindų įtraukta ir šeiminė padėtis. Ką šis pakeitimas reikš šeimoms su vaikais, kurioms kartais atsisakoma nuomoti būstus?

Būstą besinuomojančias šeimas su vaikais vis dar apsaugo ir Civilio kodekso nuostatos. Pagal jas draudžiama atsisakyti nuomoti būstą ar sudaryti mažiau palankias nuomos sąlygas šeimoms su vaikais ir besilaukiančioms moterims.

Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl šios priežasties besikreipiantiems asmenims iki šiol padėti negalėdavome, nes šeiminė padėtis nebuvo įtraukta į Lygių galimybių įstatymą. Tačiau nuo rugpjūčio 1 d. susidūrę su diskriminacija dėl šeiminės padėties būsto nuomos srityje gali kreiptis ir į mus.

Dažna problema – nenoras nuomoti būsto užsieniečiams. Ar įstatymai juos apsaugo nuo diskriminacijos?

Po abstrakčia užsieniečio sąvoka gali tilpti net trys draudžiami diskriminaciniai pagrindai: tai gali būti tautybė, pilietybė, tam tikrais atvejais – ir etninė kilmė. Tiesa, pilietybė Lygių galimybių įstatyme apibrėžiama tik kaip Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir jų šeimų narių pilietybė. Tai reiškia, kad kitų valstybių piliečiams įstatyme nėra numatyta apsauga nuo diskriminacijos dėl pilietybės.

Prakalbus apie diskriminaciją, būstą nuomojantys savininkai atšauna – esu privatus asmuo ir savo butą galiu nuomoti tam, kam noriu.

Šiame teiginyje yra dalis tiesos. Civiliniame kodekse, kuris nustato reikalavimus sutarčių, tarp jų – ir buto nuomos sutarčių, sudarymui, įtvirtinta sutarties sudarymo laisvė. Tačiau yra ir kitos išlygos, kurios nustato šios laisvės ribas.

Visų pirma, turi būti užtikrintas sutarties šalių – nuomotojo ir nuomininko – lygiateisiškumas, teisingumo, proporcingumo principai bei labai svarbus nepiktnaudžiavimo savo teisėmis principas.

Šioje situacijoje jis tiktų labiausiai. Tai reiškia, kad buto savininkas numatytomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai yra būtina ir kol tai nepažeidžia kitų asmenų teisių. Tai reiškia, kad jei buto savininkas atsisakytų sudaryti nuomos sutartį akivaizdžiai diskriminaciniais motyvais, jis negalėtų pasiremti sutarčių sudarymo laisvės principu ir diskriminacinių savo veiksmų negalėtų pateisinti.

Pavyzdys – pasakymas „mano butas, nuomoju kam noriu“ negalioja, jei atsisakoma jį nuomoti tik dėl to, kad nuomotis nori romų kilmės asmuo.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)