Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informavo, kad rugpjūčio 10 d. buvo paimti maudyklų vandens mėginiai iš Kadrėnų tvenkinio, Šventosios upės mieste, ties Vepriais ir ties Šventupe, Veprių, Kurėnų, Siesikų, Žirnajų, Taujėnų, Lėno, Dirvonų (Pagojės) ežerų, Virkščių ir Mateikiškių tvenkinių, Alaušo, Obelių, Ilgajo, Šešuolių, Makių, Žemaitkiemio ežerų.

Laboratorinius tyrimus atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Vilniuje.

Tyrimų rezultatai parodė, kad visi vandens kokybės rodikliai atitinka Lietuvos higienos normoje reglamentuotus reikalavimus ir telkiniuose maudytis galima. Nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ir kitų atliekų vandens paėmimo vietose nenustatyta.

Vasaros metu vandens kokybė Ukmergės rajono vandens telkiniuose tiriama kiekvieną mėnesį. Taip siekiama sumažinti riziką poilsiautojams susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis.

Tiesa, odos problemos ar viduriavimas po maudynių – dar ne pati didžiausia bėda, bandant per karščius atsigaivinti.

Priminsime kelias saugių maudynių taisykles: maudykitės tik šviesiu paros metu, į nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių briskite, o ne įšokite, nes kartais dėl raumenų ir vandens temperatūrų skirtumo ištinka mėšlungis.

Plaukioti ant pripučiamų čiužinių nerekomenduojama, maudantis jūroje – draudžiama.

Vaikus prie vandens telkinių būtina prižiūrėti, net jei jie moka plaukti.

Dar vienas svarbus patarimas – nesimaudyti apsvaigus nuo alkoholio.

Nesilaikydamas taisyklių, žmogus rizikuoja nuskęsti.

Jei vandenyje papuolėte į bėdą, užspringote vandeniu, specialistai pataria išlikti ramius, nepanikuoti. Patekus į srovę ar sūkurį, pasirinkti lengviausią plaukimo būdą ir plaukti į šoną nuo srovės. Jei esate netoli kranto, šaukitės pagalbos.

Pamačius skęstantįjį, pirmiausia reikia atkreipti aplinkinių dėmesį, kviesti pagalbą, skambinti numeriu 112.

Per karščius svarbu be tik maudynės  – būtina gerti daug skysčių ir ilgai nebūti saulėje.

Dažniausiai su dehidratacija susiduria vyresnio amžiaus žmonės, taip pat sergantieji diabetu, vartojantys diuretikus, kraujo spaudimą reguliuojančius vaistus ar kitus medikamentus. Į rizikos grupę įtraukti ir kūdikiai bei vaikai, kurių organizme medžiagų apykaita vyksta sparčiau, todėl dehidratacijos simptomai jiems pasireiškia daug greičiau nei suaugusiesiems.

Žinant, kad teks ilgai būti lauke, esant aukštai temperatūrai ar užsiimant aktyvia fizine veikla, svarbu imtis dehidratacijos prevencijos priemonių ir stebėti savijautą.

Dehidratacija gali pasireikšti stipriu troškuliu, išdžiūvusia burna, galvos svaigimu ar silpnumu, širdies virpėjimu. Kiti požymiai – sumažėjęs prakaito ir šlapimo kiekis, tamsesnė šlapimo spalva.

Gydytojas perspėjo, jog, pastebėjus kurį nors iš šių simptomų, reikėtų gerti daug skysčių.

Esant karštam orui, geriausia gerti vėsų, bet ne ledinį mineralinį vandenį be angliarūgštės, atsivėsinti gali padėti ir ledai iš vaisių sulčių.

Labiausiai vengti reikėtų gėrimų, turinčių kofeino ar alkoholio, nes šios medžiagos skatina skysčių šalinimą iš organizmo.

Išvengti perkaitimo taip pat padeda laisvi šviesių spalvų drabužiai, galvos apdangalas. Gali padėti vėsus dušas ar drėgnas rankšluostis.

UŽ inf.