Žygyje nueitas 20 km maršrutas – aplankytos slėptuvės, kryžiai, partizanų žuvimo ir palaidojimo vietos. Žygyje nueitas 20 km maršrutas – aplankytos slėptuvės, kryžiai, partizanų žuvimo ir palaidojimo vietos.

Linas KAVALIAUSKAS

Ukmergės Vyčio 1002-osios šaulių kuopos vadas

Pagerbiant laisvės kovotojus pravartu pakeliauti partizanų keleliais. Juk vienas iš svarbesnių istorijos pažinimo ir išsaugojimo būdų – tai gyvas dalyvavimas edukacijose.

Taip susiklostė, kad iš Taujėnų į skirtingas puses veda septyni keleliai. Vykstant partizaniniam karui jais vaikščiojo visi, kas tik gyveno miestelyje. Vaikščiojo ir partizanai.

Vieną iš darganotų vasario mėnesio savaitgalių kelios dešimtys patriotiškai nusiteikusių žmonių rinkosi Taujėnuose, kur startavo pėsčiųjų žygis „Garbėnų partizanų keleliais“. Prastas oras turbūt buvo pats geriausias partizanams, nes visi stribai sėdėjo stribynuose.

Vasario 16-osios išvakarėse ėjome pirmuoju keleliu  Garbėnų link, o šį maršrutą pavadinome partizano Jono Kadžionio-Bėdos, kuris kaip tik šiomis dienomis šventė 95-erių metų jubiliejų, garbei. Jis kilęs iš Piktagalio, Kavarsko valsčiaus seniūnijos, bet jo žmona partizanė Malvina Gedžiūnaitė-Sesutė kilusi iš Garbėnų kaimo, kuris priklausė Taujėnų valsčiui, o dabar Kavarsko seniūnijai, bet Taujėnų parapijai.

J.Kadžionis sako, kad paskutinis šių kraštų partizanas buvo Pranas Jurkėnas-Eimutis, žuvęs 1953 m. birželio 30 d. Tuo metu Jonas jau buvo suimtas.

Bet iš tiesų, paskutinis šių kraštų partizanas yra pats J. Kadžionis-Bėda, iškalėjęs visus jam paskirtus 25-erius metus ir po to išbuvęs tremtyje, o dabar dar besirūpinantis savo bendražygių atminimo įamžinimu. Neseniai jis parašė atsiminimų knygą „Per skausmo pelkes“. Tad maršrutui suteiktas pavadinimas yra pagarba daug nusipelniusiam žmogui. Deja, dėl peršalimo J. Kadžionis-Bėda negalėjo atvykti, nors ir labai norėjo.

Žygyje nueitas 20 km maršrutas – aplankytos slėptuvės, kryžiai, partizanų žuvimo ir palaidojimo vietos. Pusiaukelėje žygeivius sušildė partizaniška košė ir arbata, skambėjo laisvės gynėjų dainos. Džiugu, kad gausiai žygyje dalyvavo Taujėnų gimnazijos moksleiviai, su kuriais kartu žygiavo šios ugdymo įstaigos direktorė Loreta Zdanienė bei mokytojai.

Dėkoju žygio iniciatoriui Sauliui Nefui, organizatoriui Tadui Kaziūnui, Kęstučiui ir Astai Jarmalavičiams už gardžią košę. Ir taip pat – visiems žygeiviams, nepabūgusiems prasto oro.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų