Ukmergės miesto seniūnas Žilvinas Dirsė pasakojo, kad Vaižganto kapinėse nupjauti 6 medžiai – klevai, uosis ir sidabrinė eglė.

Kad virstantys kamienai ir šakos nepažeistų antkapių ir paminklų, šiam darbui teko samdyti aukštalipių komandą.

Likę Vaižganto kapinių medžiai baigiami genėti.

Nemažai šių darbų jau atlikta. Pasak Ž. Dirsės, genėjimo darbai neatliekami bet kaip, o pagal specialistų rekomendacijas.

Pasakojo, kad 7 pušys šią žiemą buvo nupjautos Dukstynos kapinėse. Viena iš jų ardė paminklą, o visos kitos – pažeistos ir ligotos.

Dar vienose – stačiatikių –  kapinėse vienas medis buvo nupjautas ir trys apgenėti. Pašilės kapinėse nupjautas vienas nudžiūvęs beržas ir viena eglė.

Seniūnijos lėšomis keli medžiai nupjauti ir mieste. Viešoje erdvėje diskusijų sukėlė prie Kauno gatvės 18 numeriu pažymėto pastato nupjautas senas žilvytis. Kad jį pašalinti buvo būtina, pasak seniūno, byloja likęs išpuvęs kamienas. Tačiau kai kam vis tiek medžio buvo labai gaila.

Dar keli medžiai nupjauti Vilniaus ir Vasarnamių gatvėse.

Pažymėjo, kad medžių pjovimo tvarka griežta, tad leidimai tikrai neišduodami kam tik papuola. 

Kelios liepos išpjautos ir P. Cvirkos gatvėje. Tačiau, pasak seniūno, tai atlikta dėl kitokių priežasčių – prieš įgyvendinant būsimą gatvės rekonstravimo projektą.

Gruodžio 17-osios gatvėje genėtos liepos, krūmynai genėti Vilniaus, Žiedo gatvėse.

Kai kam atrodo, kad, pavyzdžiui, liepai reikėtų nupjauti viršūnę – tada išaugs kupolas, bus gražu ir saugu. Tačiau seniūnas atkreipia dėmesį, jog tai – tarybinių laikų mada. Dabar taip niekas medžių negeni, o šie darbai atliekami pagal specialistų rekomendacijas – retinama laja, nupjaunamos apatinės šakos. Nupjovus viršūnę medis taptų pažeidžiamas, sužalotas, gali ir visai nudžiūti.

Seniūnas svarsto, kad mieste turėtų augti miesto tipo medžiai, o prieš sodinant reikėtų labai gerai pagalvoti, kokias medžių rūšis rinktis. 

Miesto seniūnija  kartas nuo karto sulaukia gyventojų prašymų nupjauti medžius, augančius privačiose valdose ar daugiabučių bendrijų teritorijose.

Šie prašymai perduodami rajono savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriui. Prašymus vertina komisija. Tačiau anaiptol ne visi patenkinami, nes tvarka dėl želdinių priežiūros dabar griežtesnė nei kadaise.

Tiesa, yra želdinių, kuriems leidimų pjauti nereikia.  Vienas iš tokių – uosialapis klevas. Tai – vadinama invazinė rūšis. Šie augalai labai sparčiai auga, užgožia kitus.

Dėl medžių visada gyventojų nuomonės išsiskiria.

Seniūno manymu, kažkada  neapgalvotas medelių sodinimas kur papuola dabar miesto gyventojams kelia bėdų. 

Kuriuos medžius reikia saugoti ir neleisti kirsti be leidimo, numatyta Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėse pagal teritoriją, kurioje jie auga, medžio rūšį bei kamieno skersmenį.

Pavyzdžiui, prie saugotinų ir vertingų medžių priskirti privačioje žemėje augantys didesnio nei 30-ies cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai ir pušys.

Valstybinėje bei savivaldybių žemėje saugotinų medžių, dėl kurių galite turėti problemų, dar daugiau – tai didesnio nei 12 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės...

Želdynų ir želdinių komisija dėl savavališko medžio nukirtimo prašo sumokėti medžio atkuriamąją vertę atitinkančią sumą. Jos dydis priklauso nuo to, kur tas medis auga, koks ir kokio skersmens tai yra medis.

Pavyzdžiui, už 50 cm skersmens uosio prie namų mieste nukirtimą gali tekti mokėti po 18 eurų už centimetrą. Jeigu būtų nustatyta, kad nukirstas medis buvo visiškai sveikas, už jo sunaikinimą gali tekti mokėti apie 800 eurų.