Sakė, kad S. Daukanto gatvėje, šalikelėje, nuolat kraunamos šiukšlės. Jos atkeliauja ne iš kur kitur, o iš daržų. Vienoje šios gatvės pusėje yra daugiabučiai, kitoje – daržai ir šiltnamiai. „Tie šiltnamiai netvarkingi, apgriuvę. Šalikelėje kraunami sulūžę pagaliai, senos plėvelės“, – piktinosi Vytautas. Pasak jo, prieš porą metų gatvės pakraštyje krūmai buvo apgenėti, o dabar – vėl brūzgynai.

Skambinusiojo manymu, gatvė, priklausanti miestui, turi turėti šaligatvį. „Kelkraštis padarytas, bet bordiūrų nėra, – sakė jis. – Asfaltas taip užneštas žemėmis, kad galima bulves sodinti.“

Skambinusysis svarstė, jei leidžiama gyventojams įsirengti daržus, šiltnamius, tai turėtų būti priimtas valdžios sprendimas, kuris įpareigotų juos tvarkytis.

„Gatvė pavadinta Simono Daukanto vardu, bet jei atsirastų jo artimųjų, kurie norėtų pamatyti, kaip Ukmergėje įamžintas jo atminimas, gėda būtų parodyti.

Gyventojų mikrorajone gyvena daug, o tvarkos trūksta. Iš daugiabučių atsiveria ne kokia panorama“, – kalbėjo vyriškis.

Mano, kad vaizdą bent kiek pagerintų, jeigu būtų užsodinta prižiūrima gyvatvorė. Tuomet nesimatytų aplūžusių šiltnamių ir kitos netvarkos. Arba jei šalikelė būtų nuolat tvarkoma ir šienaujama.

Apie maždaug toje pačioje vietoje kraunamas šakas ir nupjautus krūmus kalbėjo ir kita mūsų skaitytoja Aldona. Pasakojo, kad ties ta vieta, einant keliuku link daržų, prikrauta nukapotų šakų. Kažkas jas sukrovė, bet neišveža. Pati moteris sakė ten turinti daržą. Prie jo dabar prieiti nepatogu.

Ukmergės miesto seniūnas Žilvinas Dirsė sakė, kad, visų pirma, patys gyventojai turėtų būti sąmoningi ir nekrauti daržo atliekų ten, kur negalima jų krauti. „Priežiūra turi būti iš žmonių pusės. Tačiau kai kurių, dažnai vyresnio amžiaus žmonių, mentalitetas kitoks. Jiems atrodo nieko tokio sumesti šakas ar kitas atliekas kur šalikelėje.“

Kitas klausimas – dėl daržų teisėtumo. Ar sklypai suformuoti, ar jų valdytojai moka žemės mokestį? „Jei sklypai suformuoti ir yra jų šeimininkai, tai būtų galima juos paraginti tvarkytis. Tačiau galimai dalis daržų yra valstybinėje žemėje ir nėra aišku, kas juos įsirengė. Tai aiškintis seniūno kompetencija per maža“, – sakė Ž. Dirsė.

Pasak seniūno visame mieste yra tvarkytinų vietų. Prioritetas teikiamas viešosioms teritorijoms, kurios labiausiai lankomos ir matomos tiek gyventojų, tiek svečių. Pakraščiai tvarkomi, sulaukus eilės.

Patikino, kad pakelę minėtoje vietoje prieš metus seniūnija tvarkė, išvežė ne vieną priekabą šakų, pagalių, net baldų. Bet tada net buvo piktumų su gyventojais, nes senus baldus jie puolė gelbėti nuo išvežimo – panašu, kad ant jų sėdi, leidžia laiką.

Seniūnas sako, kad pajėgų tvarkyti visą šią teritoriją seniūnija tikrai neturi. Mano, kad problema greičiausiai išsispręstų, jei minėtoje teritorijoje būtų pradėta vykdyti kažkokia veikla – gal statybos. Apeliuoja ir į žmonių sąžinę bei svarsto, kad ateityje jaunesni žmonės tokia daržininkyste ne savo žemėje vargu ar užsiims.

Rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Tadas Balžekas informavo, kad minėtoje teritorijoje yra suformuotas vienas kitas privatus sklypas, o kita didžioji dalis – valstybinė žemė.

„Matyt, dauguma tų daržų nuo seno yra įrengta valstybinėje žemėje. Kol ta žemė nenaudojama kitoms reikmėms, niekas tų daržų nenaikina, išsikraustyti neprašo. O šiukšlinti negalima bet kokiu atveju. Miesto centre taip pat yra valstybinė žemė, bet nemėtome šiukšlių tam neskirtose vietose. Tas pats ir su daržais. Kiekvienas savo šiukšles turi tvarkyti taip, kaip  numato taisyklės“, – kalbėjo T. Balžekas.

Nesilaikantieji taisyklių pažeidžia viešąją tvarką, kurią prižiūri atitinkamos institucijos.