Kurantai – senovinis pavadinimas bokšto ar didelių kambarinių laikrodžių, turinčių rinkinį varpų, išmušančių nustatytą melodiją. Tarp žinomiausių kurantų – Vestminsterio bokšto laikrodis Big Benas Londone.

Klebonas Š. Petrauskas sako, kad kurantai taptų svarbiu viso Ukmergės senamiesčio akcentu.

Šiuolaikiniai kurantai yra skaitmeniniai. Jų sudedamosios dalys: kolonėlė, laikrodis, stiprintuvas ir grotuvas. Pasak klebono, mechanizmas bus bažnyčios viduje, o kolonėlė įmontuota bokšte, tad įrašytų varpų garsas sklis iš aukštybių.

Šiam įrenginiui sumontuoti pasamdyta lenkų firma, kuri prieš 8-erius metus mūsų bažnyčioje sumontavo įgarsinimą.

Klebonas pasakojo, kad, pagal sumanymą, kurantai turėjo tapti praėjusią savaitę vykusios Miesto šventės staigmena, tačiau susirgus jų meistrui sumanymą teko atidėti.

Anot Š. Petrausko, kurantai kainuos 5 000 eurų. Birželio mėnesį šių maldos namų tikinčiųjų aukos bus skirtos šiam sumanymui įgyvendinti. Taip pat prie jo raginami prisidėti visi norintieji ir palaikantieji šią gražią idėją.

Šalia Švč. Trejybės bažnyčios, Vienuolyno gatvėje, yra sumontuotas skaitmeninis laikrodis. Bet jis neveikia. Klebonas labai tikisi, kad naujiesiems kurantams tokia bėda neiškils.

Žodis „kurantai“ kilęs iš prancūziško žodžio „courant“, reiškiančio „bėgantis“. Atliekant sudėtingesnę melodiją keliais varpais dideliame bokšte, varpininkui tekdavo tiesiog lakstyti nuo vieno varpo prie kito siekiant, kad nesustotų melodija.

Spėjama, kad daugiskaitinė forma atsirado rusų kalboje dėl žodžio „часы“ („laikrodis“) daugiskaitos.

Bokštų kurantų Europoje būta jau XIV a. viduryje. Nuo XV a. jie paplito Olandijoje, Belgijoje ir Šiaurės Prancūzijoje, vėliau ir kitose Europos valstybėse, JAV.

Lietuvoje kurantai atsirado XVII a. 1665 m. iš Karaliaučiaus jie buvo atvežti ir sumontuoti Pažaislio vienuolyne. 1672 m. pagaminti Vilniaus rotušės kurantai. Šiems sudegus, vėliau nupirkti nauji.

UŽ inf.