Sa­vait­ga­lį pa­jū­ry­je vy­ko Res­pub­li­ki­nis kai­mo ben­druo­me­nių są­skry­dis. Toks ren­gi­nys vyks­ta kas­met jau šeš­tą kar­tą, ta­čiau šie­met jis iš­si­sky­rė da­ly­vių gau­sa. Į jį su­gu­žė­jo apie pus­an­tro tūks­tan­čio da­ly­vių iš įvai­riau­sių Lie­tu­vos kam­pe­lių, tarp jų ir uk­mer­giš­kiai.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Autorės nuotr. Pa­jū­rio vė­jy­je plaz­dė­jo ir uk­mer­giš­kių vė­lia­va.

Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų Di­džio­sios Ko­vos apy­gar­dos 8-oji rink­ti­nė 22-ąsias įkū­ri­mo me­ti­nes pa­mi­nė­jo Uk­mer­gė­je.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Kariūnai žygiavo Ukmergės gatvėmis.

Uk­mer­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai įspė­ja, kad nuo penk­ta­die­nio iki sek­ma­die­nio mies­to cen­tre bus už­da­ry­tas eis­mas. Čia šio­mis die­no­mis vyks įvai­rūs Mies­to šven­tės ren­gi­niai.

Kęs­tu­čio aikš­tė­je ir Kau­no gat­vė­je iki A. Sme­to­nos gat­vės trans­por­to prie­mo­nių eis­mas bus drau­džia­mas nuo penk­ta­die­nio, bir­že­lio 1 d., 11 val. iki sek­ma­die­nio, bir­že­lio 3 d., 3 val.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Fe­jer­ver­kais ir šam­pa­no kamš­čių poš­kė­ji­mais pa­ly­dė­jo­me se­nuo­sius me­tus ir įžen­gė­me į 2014-uo­sius. Nau­jų me­tų šven­tė vi­suo­met su­ku­ria ste­buk­lo iliu­zi­ją, iš jų vi­suo­met ti­ki­ma­si kaž­ko­kių es­mi­nių pa­si­kei­ti­mų, slap­tų sva­jo­nių iš­si­pil­dy­mo.

Ta­čiau, de­ja, pra­ėjus nau­jų­jų šven­tėms, vėl esa­me nu­svies­ti į tą pa­čią kas­die­ny­bę. Ke­liau­ja­me į dar­bus, puo­la­me prie per­nai ne­pa­baig­tų dar­bų, grį­žę vėl tvar­ko­mės na­mus. Po šven­čių ir šiukš­lių ki­bi­ras kaž­kaip grei­čiau pri­si­pil­do... Į kon­tei­ne­rius ke­liau­ja do­va­nų pa­kuo­tės, mais­to li­ku­čiai nuo šven­ti­nio sta­lo, tuš­ti bu­te­liai.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Pa­gel­tu­sios lie­pų ke­pu­rės lyg per sie­tą mies­te bars­to sal­dų va­sa­ros aro­ma­tą, nu­stel­bian­tį au­to­mo­bi­lių du­jų ir dul­kių smar­vę. Su­si­lie­jęs su pjau­na­mos žo­lės ir lie­taus kva­pu šis aro­ma­tas liū­liuo­ja, ra­mi­na ir, re­gis, til­do mies­tie­tiš­ką triukš­mą...

Lai­kas su­ka vis gi­liau į dos­nų va­sa­ros ver­pe­tą. Ja­me – ar­tė­jan­tys va­sa­riš­ki dar­bai – gar­džių uo­gie­nių vi­ri­mas. Juk lie­pa – braš­kių, že­muo­gių, avie­čių, mė­ly­nių, ser­ben­tų me­tas.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Ne­kas­die­niš­kai pra­si­dė­jo sa­vai­tė. Pir­ma­die­nį, mū­sų Vals­ty­bės die­ną, trys spal­vos – gel­to­na, ža­lia ir rau­do­na pa­puo­šė pa­sau­lį, nu­spal­vi­no to­li­miau­sius kraš­tus. Tau­tie­čius, mū­sų stu­den­tus už­sie­ny, mei­lės, dar­bo emig­ran­tus su­vie­ni­jo Vin­co Ku­dir­kos „Tau­tiš­ka gies­mė“. Skam­bė­jo mies­tų aikš­tė­se, ša­lia am­ba­sa­dų, prie van­de­ny­nų, kal­nuo­se...

Va­le­ri­ja KUZINA

Sa­vai­tę pra­dė­jo­me il­giau­sia die­na ir trum­piau­sia nak­ti­mi. Bir­že­lio 22-ąją sau­lė pa­sie­kia di­džiau­sią aukš­tį. Tą die­ną mi­ni­ma va­sa­ros sau­lėg­rį­ža ar­ba va­sar­vi­dis, dau­ge­ly­je pa­sau­lio kul­tū­rų pa­žy­mi­mas šven­tė­mis ir apei­go­mis.

Lie­tu­vo­je tra­di­ci­nė bal­tų vi­dur­va­sa­rio šven­tė – Ra­sos, vė­liau su­ta­pa­tin­tos su Jo­ni­nė­mis. Jas šven­tė­me ir Jo­nus bei Ja­ni­nas svei­ki­no­me tre­čia­die­nį. Ne­at­sie­ja­mas šios šven­tės pa­ly­do­vas yra lie­tus, vis pa­lais­tan­tis no­rin­čiuo­sius pa­si­links­min­ti ir ieš­ko­ti pa­par­čio žie­do. Ne iš­im­tis ir šie me­tai. Bet nė­ra to blo­go, kas ne­iš­ei­tų į ge­rą, nes lie­tu­čio bu­vo la­bai iš­si­il­gę so­di­nin­kai ir dar­ži­nin­kai, lau­kian­tys kuo gau­ses­nių gė­ry­bių.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Il­giau­sių die­nų, trum­piau­sių nak­tų, gra­žiau­sių va­ka­rų mė­nuo... Taip va­di­na­mas bir­že­lis. Su kuo tik ne­sie­ja­mas šis me­tas: ant­gam­ti­nė­mis ga­lio­mis, prie­ta­rais, se­nai­siais ti­kė­ji­mais... Ypa­tin­gu jį va­di­na gė­li­nin­kai, gam­ti­nin­kai, sa­ko­ma, jog tai – pa­lan­kiau­sias me­tas tuok­tis. Vie­nu ge­riau­sių šių me­tų mė­ne­sių bir­že­lį lai­ko ast­ro­lo­gai.

Ga­li­ma rink­ti vais­ta­žo­les, mė­gau­tis erš­kėt­ro­žė­mis, džiu­gi­na bir­že­lio sim­bo­liu va­di­na­mi bi­jū­nai. Va­sa­rą svei­ki­na sa­vo gro­žį pa­lie­ję lu­bi­nai, ir kaip ne­si­no­ri klau­sy­tis ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų, jog tai – ža­lą gam­tai da­ran­tis au­ga­las, ken­kian­tis aug­me­ni­jai...

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Pir­mo­ji sa­vai­tės, pir­mo­ji mė­ne­sio, pir­mo­ji va­sa­ros die­na – taip gra­žiai, tvar­kin­gai šią sa­vai­tę gu­lė­si die­nos. Die­nos, pa­ga­liau at­ne­šu­sios va­sa­riš­ką ši­lu­mą ir ma­lo­niai ku­te­nan­čius sau­lės spin­du­lius.

Kar­tais keiks­no­ja­me lie­tu­viš­ką kli­ma­tą – ši­lu­mos ma­žai, lie­taus daug. Ki­ta ver­tus, me­tų kai­ta su­tei­kia ši­tiek ža­ve­sio, di­na­mi­kos, il­ge­sin­go lau­ki­mo, o svar­biau­sia – ži­no­ji­mo, kad lū­kes­čiai tik­rai iš­si­pil­dys. Prie­šin­gai, nei kar­tais bū­na mū­sų gy­ve­ni­me.

Va­le­ri­ja KUZINA

Po pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį įvy­ku­sio „Eu­ro­vi­zi­jos“ kon­kur­so ne­ty­la aist­ros dėl bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tų – nuo Lie­tu­vos ko­mi­si­jos ne­mei­lės Ru­si­jai iki – ar tin­ka­mai įver­tin­ta mū­sų dai­na. Vie­nų nuo­mo­ne, su to­kio sti­liaus dai­no­mis ir to­liau bū­si­me da­ly­vių są­ra­šo ant­ro­je pu­sė­je. Ki­ti ma­no, kad Lie­tu­vai iš vi­so ne­ver­ta šio kon­kur­so lai­mė­ti, nes pri­reik­tų daug lė­šų jį su­reng­ti. Pa­ga­liau ga­li­ma va­do­vau­tis olim­pi­niu prin­ci­pu: svar­bu da­ly­vau­ti, o ne lai­mė­ti.