Ligita JUODVALKIENĖ

Savaitės pradžioje kiekvieną informaciją spaudoje bei internete skaitėme itin atidžiai ir įtariai. Svėrėme, ar tik nekyšo Balandžio 1-osios Melagio ausys. Net orų prognozė pasitikėjimo nekėlė – kaip tyčia sinoptikai pažadėjo sniegą. Kai kurių vietovių gyventojai jo ir sulaukė. Kitiems šie pažadai liko kaip pokštas.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Strim­gal­viais ri­ta­mės į pa­va­sa­rio glė­bį. Grei­tai bū­sim iš­bu­čiuo­ti sau­lės, gė­lių, lakš­tin­ga­lų gies­mių ir svai­gi­nan­čiai švel­nios ža­lu­mos.

Be­si­bai­gian­ti sa­vai­tė pra­plau­kia su vi­sa puokš­te at­min­ti­nų da­tų. Šven­ti­nių ir ne­la­bai.

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, kas tre­čias moks­lei­vis Lie­tu­vo­je pa­ti­ria pa­ty­čias. Šiai pro­ble­mai iš­kel­ti penk­tą kar­tą skel­bia­ma „Sa­vai­tė be pa­ty­čių“. Šie­met sie­kia­ma ypa­tin­gą dė­me­sį at­kreip­ti į pa­ty­čias elek­tro­ni­nė­je erd­vė­je ir su­au­gu­sių­jų at­sa­ko­my­bę jas stab­dant.

Vaidotė ŠANTARIENĖ

Neretai nutinka, kad, sinoptikams pažadėjus saulę, pasigailime neturį skėčio. Arba prognozes apie šaltus ir lietingus orus ištirpdo giedra...

Tačiau šį kartą jų kalbos apie jau beprasidedantį pavasarį nutrauksiančią pūgą išsipildė su kaupu. Dangus su žeme maišėsi dar ir savaitės pradžioje. Kai kurie sako pirmą kartą gyvenime pamatę šlapdribą, žaibą ir dar išgirdę griaudžiant vienu metu. Kiti guodžiasi vėl smengantys į žiemos depresiją, iš kurios jau buvo bepradedą lipti.  

Vilma NEMUNAITIENĖ

Tikro pavasario laukimas šiemet – keistas, neįprastas. Juk ir taip visą žiemą praleidome be sniego, pūgų.

Kalendorinio pavasario pradžia dėl įvykių Ukrainoje nuspalvinta nerimu. Dėl ateities ir dabarties. Politologai tvirtina, kad tokia įtempta situacija Europoje nebuvo susidariusi nuo pat Šaltojo karo. Taip vadintas konfliktų, įtampos ir varžymosi tarp JAV ir Sovietų Sąjungos bei jų sąjungininkų laikotarpis iki 1991-ųjų.

Vaidotė ŠANTARIENĖ

Nors čia pat – kovas, pavasarinės nuotaikos Ukmergėje persmelktos tragedijomis, kriminalais. Blogos naujienos dažnos, o iš televizijos „neišlipame“ nuo pat metų pradžios, užlietos kraupiomis įvykių žinomo šachmatininko šeimoje spalvomis. Netrukus – kitos dramos, gaisrai, vaikelių žūtys keliuose... Sekmadienio popietės nelaimė Maironio gatvėje – gniuždanti ne vien su ja susijusiųjų artimuosius.

Zita BATAITIENĖ

Vasario rytai vienišas sodybas, medžius įsupa į rūkų apdarus – miglose braido arkliai, rupšnodami pernykščią žolę, o kraštovaizdis visai neprimena žiemos: užpustytas pakeles pakeitė pažliugę kemsynai, sniego pusnys virto pilkomis balutėmis... Gyvename laikinume, nežinia, ko belaukiame, nežinia, ką paliekame...

Ligita JUODVALKIENĖ

Šią savaitę daugelis žvilgterėję į stalinius kalendorius apsidžiaugė – trečiadienį Užgavėnės. Smagi, blynais kvepianti ir persirengėlių šurmulio kupina diena. Gal kam užkliuvo toks ankstyvas pasiryžimas išvaryti iš kiemo žiemą, tačiau budrumą užmigdė pavasariški orai.

Žvilgterėję pro langą patikime kalendoriumi. Tačiau, pasirodo, be reikalo. Šią savaitę Užgavėnių nebuvo. Tai – kalendoriaus sudarytojų ir leidėjų klaida. Užgavėnės šiemet – kovo 4-ąją.

Švenčiamos jos likus 46 dienoms iki Velykų. O šiemet jos vėlyvos – balandžio 20-ąją.

Zita BATAITIENĖ

Sausiui pasukus į antrąją pusę baltu sidabru suspindo mūsų žemė, ledinėmis gėlėmis pasipuošė langų kvadratai. Pasirodo, žiema dar neišskrido į šiltuosius kraštus...

Sausio dvidešimt penktoji – jau pusiaužiemis, o žiemužė tik pradeda įsibėgėti... Šią dieną žmonės įdėmiai stebėdavo orus: priešpiečio dangus pranašavo pirmąją žiemos pusę, popietės – antrąją. Jei šviečia saulė – bus graži vasara, jei vėjuota – laukia dideli neramumai, jei debesuota – daug žmonių išmirs...

Vilma NEMUNAITIENĖ

Šią savaitę pagaliau į plaučius įkvėpėme šalčio. Keista buvo iki sausio vidurio laukti šio įprasto jausmo. Tiesiog paprasto šalčio, sugeriančio minkštą drėgmę ir įgrisusią darganą.

Vis ilgėjanti diena – vilties ir besipildančio laukimo gurkšnis. Matyt, ne veltui mokslininkai net sukūrė gydymo metodą šviesa. Tai dar vadinama šviesos terapija arba fototerapija. Pasaulio medicinoje ji naudojama gydyti daugelį susirgimų ir net klastingąjį vėžį.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Ko­kių do­va­nų at­ne­šė pa­čio­je sa­vai­tės pra­džio­je ap­si­lan­kę Trys Ka­ra­liai, pa­aiš­kės, įsi­bė­gė­jus pra­si­dė­ju­sių nau­jų me­tų die­noms. Kas iš do­va­nų mai­šų trauk­si­me džiaugs­mą, kas – ieš­ko­si­me tos vil­ties, pra­smės ir nau­jų lū­kes­čių, ku­rių vi­si taip lin­kė­jo per šven­tes, o kas ir to­liau kaps­ty­si­mės tarp tų pa­čių rū­pes­čių, dar­bų, ei­li­nių kas­die­ny­bės aki­mir­kų. Vis­kas pri­klau­so nuo to, kaip į vi­sas šias gy­ve­ni­mo su­tei­kia­mas do­va­nas pa­žiū­rė­si­me pa­tys.