Ei­me ieš­ko­ti pa­par­čio žie­do...

 

Projektą remia:

Bir­že­lio 24-ąją Lie­tu­va švęs Jo­nų ir Ja­ni­nų var­du­ves. Tai – šven­to­jo Jo­no Krikš­ty­to­jo die­na, se­nuo­se lie­tu­vių raš­tuo­se iki šiol va­di­na­ma Jo­ni­nė­mis. Ši nuo se­no ži­no­ma vi­dur­va­sa­rį pa­brė­žian­ti šven­tė iš­sau­go­jo dau­gy­bę lie­tu­vių ti­kė­ji­mų bei pa­pro­čių, per­duo­da mums se­no­lių pa­tir­tį ir iš­min­tį.

 

Nuo­trau­ka iš www.flickr.com/pho­tos/r_h_hug­hes/

 

Dau­gy­bę me­tų šią die­ną vi­si rink­da­vę vais­tin­gas žo­les ir gė­les, pin­da­vę iš jų vai­ni­kus ar šiaip no­rė­da­vę su­ži­no­ti, kas at­ei­ty­je lau­kia. Kai­muo­se ir mies­te­liuo­se kur­da­vę lau­žus ti­kė­da­mi, kad ug­nis ap­sau­gos vi­sus nuo pik­tų­jų dva­sių ir vi­so­kių ne­ge­ro­vių: žmo­nes ir jų gy­vu­lė­lius – nuo li­gų ir ne­lai­mių, na­mus – nuo ne­gan­dų, pa­sė­lius – nuo saus­ros.

***

Bu­vo ti­ki­ma, kad nak­tį prieš šven­to Jo­no die­ną žy­di pa­par­tis. Kas su­ran­da tą žie­dą, pra­si­sklei­džian­tį pa­tį vi­dur­nak­tį, tam­pa lai­min­gas ir tur­tin­gas. Tik rei­kia ne­iš­si­gąs­ti vi­so­kiau­sių bai­sy­bių, no­rin­čių nu­bai­dy­ti ir tą žie­dą nu­tver­ti.

Dar 1889 me­tais vie­na­me pir­mų­jų lie­tu­viš­kų laik­raš­čių „Var­pas“ bu­vo ra­šo­ma, kad no­rint ras­ti pa­par­čio žie­dą rei­kia vi­dur­nak­tį, prieš šven­tą Jo­ną, nu­ei­ti vie­nam prie de­vyn­me­čio pa­par­čio krū­mo, ap­si­brėž­ti ra­tą šer­mukš­ni­niu pa­ga­liu ar­ba mar­šal­kos laz­da, pa­ties­ti šil­ki­nę ske­pe­tė­lę, už­si­deg­ti žva­kę (grab­ny­čią) ir mels­tis ne­si­žval­gant į vi­sas pik­ty­bes. Ne­va žie­das, kaip auk­so grū­de­lis, nu­kris ant ske­pe­tė­lės...

Apie pa­par­čio žie­dą pa­sa­ko­ja­ma įvai­riau­sių da­ly­kų: vie­ni sa­ko, kad jis bal­tas kaip mė­nu­lis ar ži­ba kaip žvaigž­dė, di­de­lis kaip trys kumš­čiai ar yra vi­sai ma­žas. Ne vi­si pa­par­čiai žy­di, o tik tam tik­ra jų rū­šis ar­ba tik vie­nas žie­das per me­tus vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Mo­tie­jus Va­lan­čius ra­šęs, kad ieš­ko­da­mi pa­par­čio žie­do žmo­nės ti­kė­da­vo, jog ra­dę taps di­džiai pro­tin­gi, ga­lės kiau­rai ma­ty­ti, kur že­mė­je pi­ni­gai už­kas­ti, akies mirks­niu pa­žin­sią vi­sus ne­ge­rus žmo­nes ir ypač žmo­gui ken­kian­čias ra­ga­nas, ga­lės per­si­kel­ti iš vie­nos vie­tos į ki­tą ne­ženg­da­mi nė žings­nio. Ši­tas žie­das duo­dąs ir ga­lios ži­no­ti sa­vo at­ei­tį. Vi­so­je Lie­tu­vo­je bu­vo ti­ki­ma, kad kas tu­rįs pa­par­čio žie­dą, tas vis­ką ži­no: ir kas pa­sau­ly­je da­ro­si, ir ką ki­ti žmo­nės gal­vo­ja, ir vi­sų gy­vū­nų, paukš­čių kal­bas su­pran­ta, ir ką me­džiai ūžia, ką bi­te­lės zvim­bia.

***

Šven­to Jo­no nak­tį rink­da­vę ir švie­čian­čius šven­to Jo­no va­ba­lė­lius, ku­riuos nau­do­da­vo vais­tams, bur­tams ar pokš­tams. Šven­to Jo­no va­ba­lė­lį ga­li­ma pa­dė­ti ant bal­tos lėkš­tės ir ša­lia – ma­žą slie­ke­lį. Jei tas va­ba­lė­lis per­si­ri­ta, per­si­ver­čia tris kar­tus per slie­ke­lį, tai ti­kė­ta, kad tas žmo­gus bus lai­min­gas ir jo no­rai iš­si­pil­dys. Jei ne­per­si­ri­ta – ne­tu­rės lai­mės...

Šal­ti­nis – „Bi­tu­tė“

 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Daugiau šioje kategorijoje:

Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų