Ty­ri­mus at­li­kę Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos moks­li­nin­kai ti­ki­na, jog tė­vai bent jau tu­rė­tų ska­tin­ti ma­žuo­sius ra­šy­ti SMS ži­nu­tes, o ne skam­bin­ti, nes taip vai­ko sme­ge­nys gau­na ma­žiau elek­tro­mag­ne­ti­nių spin­du­lių. Pa­brė­žia­ma, kad elek­tro­mag­ne­ti­niai spin­du­liai bei ra­dia­ci­ja vai­kus vei­kia ki­taip nei su­au­gu­siuo­sius. Ma­ža to, per­nai Šve­di­jo­je at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad jei vai­kas nau­do­ja­si mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu, ti­ki­my­bė su­sirg­ti sme­ge­nų vė­žiu pa­di­dė­ja pen­kis kar­tus...

Kai kur į ko­vą su be­sai­kiu nau­do­ji­mu­si mo­bi­liai­siais ban­do sto­ti net­gi po­li­ti­kai. Štai vi­so­kiau­siais at­ra­di­mais ir ro­bo­tų ga­my­ba gar­sė­jan­čios Ja­po­ni­jos jau­no­ji kar­ta taip pa­mė­go šiuos te­le­fo­nus su in­ter­ne­to ry­šiu, jog ša­lies val­džios pa­rei­gū­nai nu­ta­rė ini­ci­juo­ti pro­gra­mą, ska­ti­nan­čią tė­vus ir mo­ky­mo įstai­gas ri­bo­ti šių įren­gi­nių nau­do­ji­mą tarp vai­kų. Ne­ri­mą su­au­gu­sie­siems ke­lia tai, kad pra­di­nių ir vi­du­ri­nių­jų kla­sių mo­ki­niai vis daž­niau įtrau­kia­mi į nu­si­kals­ta­mą veik­lą ki­ber­ne­ti­nė­je erd­vė­je, pra­lei­džia per­ne­lyg daug lai­ko su­si­ra­ši­nė­da­mi ži­nu­tė­mis ir elek­tro­ni­niais laiš­kais bei pa­ti­ria įvai­rius ša­lu­ti­nius per di­de­lio mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų var­to­ji­mo su­kel­tus psi­cho­lo­gi­nius efek­tus.

Sta­tis­ti­ka pa­ro­dė, jog kai ku­rie vai­kai Ja­po­ni­jo­je pra­lei­džia va­lan­dų va­lan­das per te­le­fo­nus su­si­ra­ši­nė­da­mi elek­tro­ni­niais laiš­kais su drau­gais. Taip pat spar­čiai plin­ta įvai­riau­si keis­ti žai­di­mai, pa­vyz­džiui, „30 mi­nu­čių tai­syk­lė“ – jei vai­kas ne­at­sa­ko į laiš­ką per 30 mi­nu­čių, jis tam­pa kla­sės drau­gų pa­juo­kos ob­jek­tu... Ki­ti vai­kai tam­pa in­ter­ne­ti­nių nu­si­kal­ti­mų au­ko­mis. Už­fik­suo­tas at­ve­jis, kai vai­kai sa­vo nuo­trau­kas per­siun­tė in­ter­ne­tu ne­pa­žįs­ta­miems as­me­nims, ir vė­liau jiems bu­vo gra­si­na­ma, no­rint gau­ti pi­ni­gų.