Spausdinti šį puslapį

Gali būti užkrėsti ir vandens šuliniai

Gyvulių mėšlas yra vertinga natūrali trąša, deja, aplinkosaugos pareigūnus pasiekia ne vienas pranešimas apie netinkamai tvarkomą mėšlą. Šis gali ne tik skleisti nemalonų kvapą aplinkiniams gyventojams, bet ir pasiekti gruntinius vandenis, o jais – pakliūti į geriamojo vandens šulinius.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Zabarauskienė teigia, jog atlikus patikrinimus pastebėta, kad dažniausiai tvarką pažeidžia 1–3 gyvulius auginantys ūkininkai. „Auginantys 10 ir daugiau gyvulių supranta, kad, jeigu nebus užtikrinti aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti, jie neteks išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, ir stengiasi, kad srutos į aplinką netekėtų. Tačiau smulkieji ūkininkai dažnai sumeta mėšlą šalia tvarto ir laiko jį per visą vasaros sezoną iki rudens“, – pasakoja G. Zabarauskienė.

Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti apraše nustatyta, kad, prieš kraunant mėšlą lauko rietuvėje ir prie tvarto, būtina paruošti vietą, padėti šiaudų ar durpių, padaryti 20 cm aukščio grunto pylimą, kad susidarančios srutos netekėtų į aplinką. Be to, turi būti išlaikomas atstumas nuo mėšlo kompostavimo aikštelės: iki namo (nuosavo ar kaimynų) – 15 m, iki šachtinio šulinio – 20 metrų. Mėšlą laikyti galima ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

Už reikalavimų nesilaikymą pažeidėjams gresia administracinė atsakomybė. Šiuo metu yra rengiamos pataisos, dar griežčiau reglamentuosiančios mėšlo ir srutų tvarkymą.

UŽ inf.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Susiję įrašai (pagal žymę)