Ukmergiškių skudai, patarimai
Ukmergės žinios

Ukmergės žinios

 

„Ši­lo“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los ber­niu­kų jau­nu­čių cho­ras, ku­rio va­do­vė – mu­zi­kos mo­ky­to­ja Ne­rin­ga Va­lins­kie­nė, ne­se­niai da­ly­va­vo Ma­ri­jam­po­lės kul­tū­ros cen­tre vy­ku­sia­me de­šim­ta­ja­me tra­di­ci­nia­me fes­ti­va­ly­je–ak­ci­jo­je „Lie­tu­vos ber­niu­kai prieš smur­tą ir nar­ko­ma­ni­ją“. Šia­me ren­gi­ny­je, ku­rį or­ga­ni­za­vo Lie­tu­vos cho­rų są­jun­ga, Lie­tu­vos liau­dies kul­tū­ros cen­tras ir Ma­ri­jam­po­lės dai­nos my­lė­to­jų klu­bas „Su­val­ki­ja“, sa­vo ra­jo­nams at­sto­va­vo dau­giau kaip tris­de­šimt ber­niu­kų jau­nu­čių, jau­nių ir jau­nuo­lių cho­rų iš vi­sos Lie­tu­vos.

 

„Ši­lo“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los ber­niu­kai dai­na­vo di­džiu­lia­me ben­dra­am­žių bū­ry­je.

Uk­mer­gės „Ši­lo“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los jau­nu­čių ber­niu­kų cho­ras da­ly­va­vo XI-ame cho­rų fes­ti­va­ly­je-ak­ci­jo­je „Lie­tu­vos ber­niu­kai prieš smur­tą ir nar­ko­ma­ni­ją“. Į sos­ti­nė­je vy­ku­sį ren­gi­nį su­va­žia­vo apie tūks­tan­tį cho­ris­tų iš vi­sos Lie­tu­vos.

Mu­zi­kos mo­ky­to­jos Ne­rin­gos Va­lins­kie­nės va­do­vau­ja­mi „Ši­lo“ moks­lei­viai šia­me fes­ti­va­ly­je da­ly­vau­ja jau šeš­tus me­tus. Lie­tu­vos cho­rų są­jun­gos ir Lie­tu­vos liau­dies kul­tū­ros cen­tro ren­gia­ma ak­ci­ja skir­ta su­do­min­ti kuo dau­giau vai­kų bei jau­nuo­lių cho­ri­niu dai­na­vi­mu. Anot or­ga­ni­za­to­rių, ši veik­la ne tik ug­do me­ni­nius įgū­džius. Toks už­si­ė­mi­mas – ir vie­nas iš smur­to nau­do­ji­mo, svai­ga­lų var­to­ji­mo pre­ven­ci­jos bū­dų.

Ne­rin­gos Va­lins­kie­nės nuotr. „Ši­lo“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los cho­ris­tai prie ka­ra­liaus Min­dau­go pa­min­klo Vil­niu­je.

Projektą remia:

 

...Vie­na­me di­de­lia­me ke­lių na­mų kie­me, ša­lia krep­ši­nio aikš­te­lės, ku­ri žie­mą vai­kų vi­sai pa­mirš­ta, pūp­so­jo nu­lip­dy­tas Be­sme­ge­nis. Ne­ma­žas šį kar­tą iš­ėjo ir vi­sai ne­tra­di­ci­nis – net iš ke­tu­rių snie­go ka­muo­lių. Kū­ry­bin­gi lip­dy­to­jai Be­sme­ge­niui pa­do­va­no­jo akis – du ne­iš­gliau­dy­tus laz­dy­no rie­šu­tus, no­sį iš mor­kos, o šyp­se­ną su­dė­lio­jo iš spal­vo­tų ru­tu­liu­kų. Grei­čiau­siai ras­tų kur nors gi­liai stal­čiu­je gu­lin­čio­je se­no­je sta­lo žai­di­mo dė­žė­je. O kaž­kas prie Be­sme­ge­nio dar pa­dė­jo, ma­tyt, pra­dur­tą, nes ap­kiu­žu­sį, to­dėl ne­be­rei­ka­lin­gą, tin­kli­nio ka­muo­lį. Ir kas, kad tin­kli­nio? Se­nis sto­vė­jo ša­lia tik­rų tik­riau­sio krep­ši­nio sto­vo, tai­gi bu­vo vi­sai kaip krep­ši­nin­kas.

 

Bai­gė­si „Pup­sio“ skai­ty­to­jams skir­tas kon­kur­sas, ku­rį skel­bė de­šim­tą­jį gim­ta­die­nį šven­čian­ti par­duo­tu­vė „Tri­ra­tu­kas“. Jo da­ly­viams te­ko virs­ti žais­lų pla­ne­tos val­do­vais ir pa­ra­šy­ti, ko­kį žais­lą su­kur­tų de­šim­tą­jį gim­ta­die­nį šven­čian­čiam vai­kui.

Pla­ne­tos val­do­vai – ma­žie­ji skai­ty­to­jai – sa­vo laiš­kuo­se pa­sa­ko­jo apie įvai­rius žais­lus: zui­kius-ro­bo­tu­kus, kal­ban­čių avie­čių šei­my­ną, po­van­de­ni­nį lai­vą, pro ku­rio lan­gus ma­to­mi ma­ma ar tė­tis pa­na­šūs į žu­vis, mi­ni pa­ra­šiu­tus ir ki­to­kius.

Vai­kai taip pat ra­šė, ko­kie jų my­li­miau­si, gra­žiau­si žais­lai, da­li­jo­si ži­nio­mis apie tai, kas nu­tin­ka, jei mer­gai­tė ar ber­niu­kas sa­vo kam­ba­ry­je da­ro ne­tvar­ką ir pa­lie­ka iš­mė­ty­tus daik­tus. Ži­no, kad tuo­met žais­lai ga­li im­ti ir iš­ke­liau­ti iš na­mų... At­sklei­dė sva­jo­nes, ko­kių žais­lų la­biau­siai no­rė­tų.

Už­upio vi­du­ri­nės mo­kyk­los pra­di­nu­kai – 3c kla­sės moks­lei­viai bei lan­kan­tie­ji dai­lės bū­re­lį vie­ną die­ną pa­te­ko į tik­rų tik­riau­sią pa­sa­ką. Vis­kas pra­si­dė­jo tuo­met, kai mo­ky­to­ja Dei­man­tė Ma­se­vi­čie­nė at­ne­šė pa­ro­dy­ti ne­pa­pras­to gro­žio kny­gą, tik­rą me­no al­bu­mą su kva­pą gniau­žian­čio­mis iliust­ra­ci­jo­mis. Ji pa­ke­rė­jo ne tik vai­kus, bet ir jų tė­ve­lius.

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

To­je pa­sa­ko­je mo­ki­nu­kai gy­ve­no dvi sa­vai­tes, ne­pa­leis­da­mi kny­gos iš ran­kų mo­kyk­lo­je ir na­muo­se, ji ta­po pa­grin­di­niu kai ku­rių pa­mo­kų ob­jek­tu. Ko­kia tai kny­ga? Kas skai­tė ar bent var­tė, ne­si­gin­čys gir­dint, kai va­di­na­me ją ste­buk­lin­ga. Tai – pran­cū­zų au­to­riaus Tai-Marc Le Thanh is­to­ri­ja apie įsi­my­lė­jė­lį Si­ra­no, ku­ri taip ir va­di­na­si – „Si­ra­no“. Ro­man­tiš­kas pa­sa­ko­ji­mas apie slap­tą, ne­įma­no­mą mei­lę, tik­rą drau­gys­tę – jis su­ža­vės ir ma­žą, ir di­de­lį. O jau­nos dai­li­nin­kės Re­bec­cos Daut­re­mer, ku­rios iliust­ruo­tos kny­gos ne­pa­lie­ka abe­jin­gų, pie­ši­niai ir šį kar­tą už­bu­ria. Juos ma­ty­da­mas, tar­si pa­mirš­ti re­a­lų iš­ori­nį pa­sau­lį...

Ra­sa GRIŠKEVIČIENĖ, Vla­do Šlai­to vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė

 

Vla­do Šlai­to vie­šo­sios bib­lio­te­kos Lė­no fi­lia­lo lan­ky­to­jai ža­vi­si spal­vin­gais čia su­reng­tos ke­ra­mi­kos dar­bų pa­ro­dos mo­li­nu­kais – mi­nia­tiū­ri­niais in­ki­lė­liais, švil­py­nė­mis, ma­žy­čiais na­me­liais bi­tėms ar bo­ru­žė­lei, paukš­tu­kais.

Kad šios pa­ro­dos au­to­rius dar la­bai jau­nas, ro­do ir jos pa­va­di­ni­mas – „Mo­lio Mo­tie­ju­kas“. Ir iš tie­sų – šiuos spal­vin­gus dar­be­lius lip­dė Tau­jė­nų vi­du­ri­nės mo­kyk­los auk­lė­ti­nis, bū­si­ma­sis penk­to­kas Ro­kas Gal­vo­nas. Tai jau ne­be pir­mo­ji jau­no­jo au­to­riaus pa­ro­da, ir jis pats jau ne­be­su­skai­čiuo­tų, ne­be­su­rink­tų sa­vo dar­be­lių, nes lip­do juos nuo ket­ve­rių me­tų, o ne­tru­kus jam su­kaks dvy­li­ka.

Di­džio­ji Ro­ko mo­ky­to­ja ir pa­ta­rė­ja – jo mo­čiu­tė, tė­čio ma­ma Ve­ro­ni­ka. Tai jos pa­de­da­mas ber­niu­kas ka­dai­se ir pa­ban­dė lip­dy­ti iš mo­lio. Tė­tis įren­gė na­muo­se kros­ne­lę mo­li­nu­kams deg­ti, ir ma­žy­tis “fab­ri­kė­lis“ pa­ju­dė­jo...

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuotr. Jau­na­sis Tau­jė­nų ama­ti­nin­kas Ro­kas su sa­vo Prin­cu kas­dien ap­ke­liau­ja vi­są kai­mą.

Uk­mer­gė­je, ka­rei­vi­nių mies­te­ly­je, gy­ve­nan­tys žmo­nės šiuo me­tu pri­vers­ti klau­sy­tis ne pa­čių ma­lo­niau­sių gar­sų.

Sma­gią Jo­ni­nių šven­tę sa­viš­kiams su­ren­gė Uk­mer­gės kraš­to ne­įga­lių­jų są­jun­ga, va­do­vau­ja­ma Lio­nės Alek­sie­nės. „Jau­tė­mės kaip vie­nos dar­nios šei­mos na­riai, o jų bū­ta apie 60. Mums pa­si­tai­kė pro­ga „Dvie­jų bo­ka­lų“ šei­mi­nin­kės Ge­nu­tės Ka­po­čie­nės dė­ka su­si­bur­ti ka­vi­nės aikš­te­lė­je“, – džiau­gė­si įspū­džiais apie šven­tę pa­si­da­li­ju­si Jad­vy­ga Ju­zė­nie­nė.

Ar­tė­jant šį šeš­ta­die­nį vyk­sian­čiai Mies­to šven­tei Uk­mer­gė­je bir­bė ve­jap­jo­vės, triū­sė gė­ly­nų tvar­ky­to­jai, gy­vat­vo­rių kar­py­to­jai, da­žy­to­jai. Nie­ko nuo­sta­baus – juk mies­to gim­ta­die­nis bū­na kar­tą me­tuo­se, o į jį su­si­ren­ka šim­tai sve­čių. 

Paaiškėjo abiturientų laikytų brandos egzaminų rezultatai. Ukmergės rajonas šiemet turi kaip niekad daug šimtukininkų. Apie valstybinių brandos egzaminų sesijos rezultatus informavo savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas Arūnas Augustinas.                      

Puslapis 585 iš 875

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų