Lie­tu­vos ma­ra­to­no bė­gi­kai ne­pa­bū­go iki 42 laips­nių karš­čio įkai­tu­sio oro. Žal­gi­rio mū­šio 600-ųjų me­ti­nių is­to­ri­nę da­tą jie pa­žy­mė­jo tra­so­je.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Asmeninio archyvo nuotr.Juozas Songaila (antras iš dešinės) namo grįžo su apdovanojimais.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nęs laik­raš­čio skai­ty­to­jas Vy­tau­tas Ali­šaus­kas ne­slė­pė pa­si­pik­ti­ni­mo me­di­kų abe­jin­gu­mu. Jo tei­gi­mu, nei grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos, nei ligoninės me­di­kai ne­su­tei­kė rei­kia­mos pa­gal­bos jo kai­my­nui ir šis mi­rė. Esą vie­nin­te­lė to­kio me­di­kų spren­di­mo prie­žas­tis – pa­cien­tas bu­vo gir­tas.

Pa­va­sa­ris į Ja­ku­tiš­kius at­ne­šė ne­ma­lo­nu­mų. Po­lai­džio au­ko­mis ta­pę žmo­nės skai­čiuo­ja nuos­to­lius ir ste­bi­si ne­su­lau­kią pa­gal­bos. Nors gam­tos iš­dai­gos šie­met pa­lie­tė dau­ge­lį tau­tie­čių, šia­me Del­tu­vos se­niū­ni­jos kai­me bė­dos kar­to­ja­si me­tai iš me­tų.

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

Au­to­rės nuotr. Nuokalnėje gyvenanti Janina Gečienė sako esanti priversta "vaišintis" nenutekančiu vandeniu.

Uk­mer­giš­kius džiu­gin­sian­ti ka­lė­di­nė eg­lė į kul­tū­ros cen­tro aikš­tę šie­met at­ke­lia­vo iš Žal­gi­rio gat­vės. Ją do­va­no­ju­si Sta­sė Ba­bi­lie­nė džiau­gia­si ne tik pa­da­riu­si ge­rą dar­bą, bet ir nuo ga­li­mos grės­mės ap­sau­go­ju­si sa­vo na­mus.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Na­mą rem­da­vu­sią ir rū­pes­čių kė­lu­sią di­džiu­lę eg­lę Sta­sė Ba­bi­lie­nė nu­spren­dė pa­do­va­no­ti mies­tui.

Uk­mer­giš­kiai pik­ti­na­si sli­džiais ir, jų ma­ny­mu, ne vi­sai tin­ka­mai pri­žiū­ri­mais ša­li­gat­viais ir bai­mi­na­si trau­mų. Mies­to tvar­ky­to­jai sa­ko da­ran­tys vis­ką, ką ga­li.

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

„Mies­te ne­įma­no­ma vaikš­čio­ti. Žmo­nės ei­na ir griū­va, už­si­gau­na, su­si­žei­džia. Vi­sur taip sli­du – nė­ra kur ko­jos pa­dė­ti. Ne­gi sun­ku smė­lio pa­bars­ty­ti?“ – pa­ste­bė­ji­mais da­li­jo­si į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si mo­te­ris. Ji guo­dė­si pa­ti ne sy­kį par­kri­tu­si, to­dėl ir į lau­ką iš­ei­ti bi­jan­ti.

Vie­nas iš „pa­gal­bi­nin­kų“, ban­dant iš­veng­ti žie­mos pa­vo­jų, yra smė­lio ir drus­kos mi­ši­nys. Juo, pa­sak UAB „Izo­ba­ra“ ko­mu­na­li­nio ūkio di­rek­to­riaus Si­gi­to Ma­siu­lio­nio, bars­to­mos ap­le­dė­ju­sios vie­tos, gau­siau pa­den­gia­mos pės­čių­jų per­ėjos. Anot jo, mi­ši­niu bars­ty­ti snie­go nė­ra pra­smės, o si­tu­a­ci­ja mies­te tik­rai nė­ra ap­gai­lė­ti­na.

„Rei­kia su­pras­ti, kad ši­ta žie­ma ne­ei­li­nė, ir pa­ken­tė­ti, bū­ti nors kiek to­le­ran­tiš­kes­niems, – sa­ko S. Ma­siu­lio­nis. – Žmo­nės da­bar tu­rė­tų pa­tys bū­ti at­sar­ges­ni. Kaip vai­ruo­to­jams to­kio­mis oro są­ly­go­mis bū­ti­na pa­si­rink­ti ypač sau­gų grei­tį, taip ir pės­tie­siems – sau­go­tis ei­nant.“

Jis pa­ta­ria bū­ti ati­diems li­pant laip­tais, ku­rie da­bar ypa­tin­gai sli­dūs, ir avė­ti tin­ka­mą ava­ly­nę. To­kiu me­tu ge­riau­sia rink­tis ba­tus su gu­mi­niais pa­dais.

Mies­to se­niū­nas Sta­sys Jac­kū­nas ra­gi­na gy­ven­to­jus ir pa­čius pa­si­bars­ty­ti sli­džius kie­mus, ke­lio ruo­žus smė­lio ir drus­kos mi­ši­niu. Jo ne­mo­ka­mai ga­li­ma pa­si­im­ti iš pau­pio aikš­te­lės, esan­čios ša­lia Šven­to­sios til­to Vil­niaus gat­vė­je. To­kiu bū­du ap­si­rū­pin­ti mi­ši­niu uk­mer­giš­kiai ga­lė­jo ir per­nai.

Pa­sak se­niū­no, mies­te yra 70 dė­žių su smė­lio ir drus­kos mi­ši­niu, ku­riuo taip pat ga­li­ma nau­do­tis. Tik su­truk­dy­ti tam vis ban­do pa­ti žie­ma, mat dė­žes ten­ka „gel­bė­ti“, kai jas už­ver­čia ir pra­dan­gi­na snie­gas.

At­sar­giau vaikš­čio­ti sli­džiais, dėl di­džiu­lių pus­nų su­siau­rė­ju­siais ša­li­gat­viais gy­ven­to­jams, ypač vy­res­nio am­žiaus, pa­ta­ria ir me­di­kai. Uk­mer­gės pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Ja­ni­na Ga­liaus­kie­nė sa­ko, jog žie­mą ir taip pa­dau­gė­ja pa­cien­tų, pa­ty­ru­sių ne­lai­min­gą at­si­ti­ki­mą dėl spe­ci­fi­nių eis­mo są­ly­gų. Ap­le­dė­jęs pa­vir­šius trau­mų ti­ki­my­bę tik pa­di­di­na.

Li­gos už­klup­tam žmo­gui vie­nin­te­le vil­ti­mi kar­tais tam­pa ki­to as­mens pa­gal­ba. Ta­čiau li­go­niai, ypač se­ny­vo am­žiaus, ne­re­tai jau­čia­si pa­mirš­ti net ar­ti­mų­jų. Pa­dė­ti tiems, ku­riais nė­ra kam pa­si­rū­pin­ti, – to­kią sva­jo­nę puo­se­lė­ja slau­gos tar­ny­bą Uk­mer­gė­je įstei­gu­si Vai­da Šid­laus­kie­nė.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Au­to­rės nuotr. „Ne tik vai­kai yra mū­sų at­ei­tis, bet – ir mū­sų se­nat­vė“, – sa­ko slau­gos tar­ny­bos va­do­vė Vai­da Šid­laus­kie­nė.

Jei ne­ži­no­te, kaip vi­du­ram­žiais bu­vo įdir­ba­ma oda, ri­ša­mos kny­gos, žie­džia­mi puo­dai ar ga­mi­na­mi gin­klai, tik­rai ver­tė­jo ap­si­lan­ky­ti  sa­vait­ga­lį Pa­bais­ko mies­te­ly­je vy­ku­sia­me gy­vo­sios vi­du­ram­žių is­to­ri­jos fes­ti­va­ly­je „Šven­to­sios (Pa­bais­ko) mū­šis 1435–2011 m.“.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Gedimino Nemunaičio nuotr. Vy­rai pa­si­ruo­šę mū­šiui.

Sa­vait­ga­lį į Pa­bais­ką su­si­rin­ko šim­tai sve­čių. Čia bu­vo mi­ni­mos is­to­ri­nio Pa­bais­ko mū­šio me­ti­nės, skam­bė­jo vi­du­ram­žių lai­kų mu­zi­ka, vy­ko is­to­ri­nio mū­šio ins­ce­ni­za­ci­ja.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Žiū­ro­vų dė­me­sį pri­kaus­tė ri­te­rių ko­vos.

Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį dau­ge­ly­je par­duo­tu­vių pir­kė­jus pa­si­ti­ko „Mais­to ban­ko“ sa­va­no­riai, pra­šy­da­mi pa­au­ko­ti mais­to var­gin­gai gy­ve­nan­tiems žmo­nėms. Per dvi die­nas pa­vy­ko su­rink­ti 745 tūkst. li­tų ver­tės il­gai ne­gen­dan­čių mais­to pro­duk­tų.

Aiš­kė­ja, kas rū­pin­sis uk­mer­giš­kių šiukš­lė­mis ar­tė­jan­čius pen­ke­rius me­tus. Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės skelb­tą kon­kur­są „At­lie­kų tvar­ky­mo Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je pa­slau­gų pir­ki­mas“ lai­mė­jo vil­nie­čių fir­ma UAB „Eko­no­vus“. Kon­kur­so re­zul­ta­tai ga­li bū­ti ap­skųs­ti.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ